Tradicija fotografuotis prie paminklo „Už laisvę žuvusiems 1923 m.“ tęsiama

Jurga Petronytė, VE.LT, [email protected]

2023-04-04 23:00

Dėkojame klaipėdietei Kristinai Bočkutei-Kriščiūnienei, kuri atsiliepė į dienraščio „Vakarų ekspresas“ ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kvietimą ir pasidalijo nuotraukomis prie paminklo „Už laisvę žuvusiems 1923 m.“ iš savo ir sesės Lidos Bočkutės-Bimbienės asmeninio albumo.

"Turėjome dar vieną sesutę - Danutę. Ji gimė 1955 m. vasario 16 d., tačiau tais pačiais metais rudenį susirgo ir numirė. Ji buvo palaidota senosiose miesto kapinėse ir kartu su tėvais eidavome aplankyti jos kapelį, uždegdavome žvakutę.

Kapinėse visada sustodavome ir prie paminklo „Už laisvę žuvusiems 1923 m.“ Sykį mus tėtis nufotografavo, - pradėjo pasakojimą K. Kriščiūnienė, komentuodama nuotraukas prie paminklo, kuriose ji įsiamžino su sese Lida ir atskirai nusifotografavo jų tėtis Stasys Bočkus.

S. Bočkus, gimęs 1922 m. Rietave, dar spėjo pabūti nepriklausomos Lietuvos kariu savanoriu.

„Tėvas pasakodavo, kad savanoriams turėtume būti dėkingi už Klaipėdą, ir prie paminklo ragindavo nulenkti galvas. O mamą, kuri buvo gimusi Klaipėdos krašte, “vokietka" vadindavo.

Mama jam atsakydavo, kad nežinia, kas būtų geriau: ar kad Klaipėda tapo lietuviška, ar kad būtų buvusi vokiška", - prisiminė tėvų pokalbių nuotrupas iš vaikystės K. Kriščiūnienė.

Mergaičių ir tėčio fotografijas prie paminklo Bočkai saugojo asmeniniame albume. Tėvams išėjus, albumą saugo seserys.

TRADICIJA. Seserys Kristina Bočkutė-Kriščiūnienė ir Lida Bočkutė-Bimbienė tradiciją fotografuotis prie paminklo tęsia.

„Labai branginame šiuos prisiminimus. Iki šiol su sese vasario 16-ąją visada aplankome Skulptūrų parką ir maždaug toje vietoje, kur palaidota sesutė, uždegame žvakelę. Dabar ta vieta labai pasikeitusi ir tikslios kapo vietos nežinome. Kai kapines naikino ir įrenginėjo Skulptūrų parką, mama sesutės perlaidoti nenorėjo. Tai jos kūnelis ten ir liko“, - pasakojo K. Kriščiūnienė.

Kai apsilanko Skulptūrų parke, seserys visada nulenkia galvas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems 1923 m.“, kaip tėvas mokė. Ir fotografavimosi prie paminklo tradiciją tęsia.

„Gaila, kad su vaikais mažais nenusifotografavome. Sovietmečiu apie tai nepagalvojome. Užtat dabar nusifotografavome prie paminklo su sese ir laukiame, kada parką atidarys po rekonstrukcijos, kad galėtume su anūkais prie paminklo įsiamžinti“, - sakė K. Kriščiūnienė.

PAMINKLAS už laisvę žuvusiems 1923 m. Klaipėdos senosiose kapinėse apie 1960-uosius.