Svijanė ar Žvejonė: galutinis sprendimas - po mėnesio

2021-04-22 16:25

Jau kelis metus niekaip nenusprendžiama, kaip iš tikrųjų turi vadintis Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje esantis ežeras. Per tą laiką buvo kreiptąsi ne tik į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), bet ir į Lietuvos bei Latvijos kalbininkus. Tačiau nieko naujo sužinota nebuvo. Deja, ketvirtadienį vykusiame Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje taip nebuvo prieita bendro kompromiso. Galutinis sprendimas dėl ežero pavadinimo turėtų būti priimtas kitame posėdyje, vyksiančiame po mėnesio.

VLKK dar praėjusiais metais atsiuntė rekomendaciją, kad labiausiai priimtina ežerą vadinti Žvejonės vardu, kuris yra natūraliai sulietuvėjęs. Todėl komisijos narė Zita Genienė iškėlė klausimą, ar būtina vėl iš naujo svarstyti įvairius pavadinimų variantus, jau turint oficialų atsakymą?

Į VLKK dėl šio klausimo buvo krieptąsi 2 kartus. Pasak Z. Genienės, jeigu bus kreipiamąsi trečią kartą, atsakymas, tikėtina, bus toks pat.

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas, komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis teigė, kad komisijai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, daugybės oponentų išvengti vis vien nepavyks. „Čia yra tas variantas, kai visi laimingi tikrai nebus. Nesvarbu, ar mes grįšime prie vokiško, kuršiško ar sulietuvinto pavadinimo“, - akcentavo pirmininkas.

Komisijos pirmininko pavaduotojas dr. Vasilijus Safronovas teigė, kad čia yra amžinas klausimas kaip su „Dane“ ar „Dange“, kaip su „Minge“ ir „Minija“ – kuris pavadinimas yra tikresnis. „Aš neturiu sprendimo šiuo klausimu. Galiu tik dar labiau jus supainioti ir pasakyti, kad tarpukario ežero pavadinimas kartografijoje buvo Aulaukis“, - kalbėjo V. Safranovas. Tokiu pačiu vardu 1923 metais pačių lietuvių buvo pavadintas ten stovėjęs dvaras.

Vėliau, pasak pirmininko pavaduotojo, kartografijoje jis virto Mumlaukiu. Tačiau ilgainiui ežerui buvo suteikti ir kiti pavadinimai. 1849 metais jis buvo vadinamas tiesiog Miesto ežeru.

„Čia, matyt, yra Gordijaus mazgas, kurį reikės pabandyti ryžtingai kirsti. Kažkada ir mes turėjome ilgą susirašinėjimą su Valstybine lietuvių kalbos komisija, kai mūsų skyrius vykdė Trinyčių tvenkinio pavadinimo keitimą į Malūno tvenkinį. Atvirai pasakius, teko rašyti ne vieną raštą ir įrodinėti, kad tvenkinys buvo būtent Malūno. Nes Lietuvių kalbos komisijai Trinyčių pavadinimas atrodė labai gražus ir prasmingas“, - apie jau turėtas patirtis pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas, komiteto narys Vitalijus Juška.

Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta klausimą spręsti kitame posėdyje.