Sukilėlių takais į Klaipėdą: populiariausias žygis Lietuvoje

Dėl besitęsiančios pandemijos antrus metus iš eilės nebuvo bendrų žygio dalyvių išlydėtuvių - užsiregistravę žmonės iškart leidosi į kelią. Taip pat nebuvo ir tradicinės kareiviškos košės ir arbatos poilsio vietose.

„Oras buvo nelabai smagus. Maršrutas buvo numatytas pajūriu, bet buvo didelis vėjas, bangos iki kranto, buvo sunku eiti. Dėl to dalis ėjo dviračių taku, vedančiu iš Palangos į Klaipėdą. Labai šalta nebuvo, bet buvo nedėkingas oras su vėju ir sniegu“, - sakė vienas iš žygio organizatorių, Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas.

Šiais metais žygis buvo skirtas vienam iš sukilimo dalyvių, savanoriui šauliui Antanui Ubavičiui pagerbti.

Jis 1923 m. sausio 15 d. prancūzų karių buvo nukautas prie Girulių geležinkelio stoties, palaidotas Klaipėdos miesto kapinėse sausio 20 d. kartu su 2 kitais sukilimo dalyviais. Jų pavardės tuo metu nebuvo skelbiamos. Identifikuoti šiuos vyrus pavyko tik žinant, kad visi jie buvo šauliai. Taip išsiaiškinta, kad Klaipėdoje palaidoti Flioras Lukšys, Jonas Pleškys ir Antanas Ubavičius. A. Ubavičius po mirties buvo apdovanotas Šaulių Žvaigžde už nuopelnus Lietuvai.

Šiemet žygyje dalyvavo apie 2 000 žmonių. Priešpandeminiais metais žygyje dalyvaudavo daugiau nei po 3 000 žygeivių.

„Tai populiariausias naktinis žygis Lietuvoje. Pagal jo masiškumą galima sakyti, kad kito tokio naktinio žygio Lietuvoje nėra“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo rinktinės vadas.

Į žygį mielai eina įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Naktį ryžtasi žygiuoti ir moksleiviai, ir šeimos su vaikais, ir kariai, šauliai, savanoriai.

Pasak R. Lukšo, šiemet jauniausias dalyvis buvo 8-erių, vyriausias - maždaug 80-ies metų.

Įspūdžiais pasidalijęs jau penktą kartą žygyje dalyvavęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Vaitkus džiaugėsi, kad į šį savotišką iššūkį noriai leidosi daug jaunimo.

"Penkerius metus iš eilės dalyvaujant šiame Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamame renginyje, manau, ne vienas vis iš naujo pagalvoja, kokį tėviškės meilės jausmą ir patriotizmą turėjo tuometiniai sukilimo dalyviai, nepabijoję žiemos naktį išeiti į daugiau nei dvidešimties kilometrų žygį išvaduoti Klaipėdos.

Ypač džiaugiuosi, kad kiekvienais metais, bent vizualiai atrodo, jog šiame žygyje dalyvauja vis daugiau jaunimo. Tiems skeptikams, kurie teigia, kad dabartinis jaunimas yra sportiškai silpnas, pasyvus ir nepatriotiškas, siūlau dalyvauti kitais metais žygyje, kuris bus skirtas 100-osioms Klaipėdos krašto išvadavimo metinėms, ir įsitikinti patiems, jog klysta„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Vaitkus.

25 kilometrų atstumą jo komanda įveikė per maždaug 4 valandas ir 20 minučių, išlaikant 5,4 km/h greitį. Dalis žygio trasos buvo gausiai akmenuotos pakrantės, kur visi žygeiviai dėl siauro ruožo tarp toli krantą siekiančių didokų bangų ir stačiai „pakirptų“ kopų buvo priversti stoti į siaurą eilutę.

„Bangos taip ir taikėsi pripilti batus sūriu jūros vandeniu. Prisipažinsiu, joms pavyko“, - įspūdžiais dalijosi politikas.

Nors ir pūtė stiprokas vėjas, jis buvo palankus - pūtė į žygeivių nugaras. Trasos kontroliniuose punktuose degė laužai, prie kurių šildėsi ir trumpam pailsėti sustodavo žmonės.

Galutiniame žygio taške, Klaipėdos centriniame stadione, žygeiviams buvo išdalinti dalyvių diplomai.

„Po žygio ne visi dalyviai skubėjo skirstytis. Dauguma dalinosi kelionės įspūdžiais ir nutikimais. Galiu patikinti, kad tai, kas vyko tą snieguotą naktį, yra tikrai prasminga. Matydamas dalyvių gausą, supranti, kad tokios misijos vienija tautą, ugdo patriotizmą ir skatina būti pilietišką. Būti tokiems, kokie buvo mūsų protėviai“, - mintimis dalijosi A. Vaitkus.

Kitais metais naktinis žygis sukilėlių takais bus išskirtinis - bus minimos 100-osios sukilimo metinės. Jubiliejiniais metais, pasak R. Lukšo, svarstoma žygį paankstinti, kad jame galėtų dalyvauti daugiau žmonių. Taip pat svarstoma surengti iškilmingą vėliavų įnešimą į Klaipėdą, galbūt vyktų eisena su fakelais, vėliau - koncertas.

„Su kariuomenės ir šaulių atėjimu į Klaipėdą buvo įnešta Lietuvos vėliava. Galvojame, galbūt būtų gražu tai pakartoti, kad tas simbolis būtų matomas, prisimintas lietuvybės įnešimas į šitą kraštą“, - kalbėjo R. Lukšas.

Jau netrukus kariškiai, šauliai ir savivaldybių atstovai rinksis į pasitarimus, kuriuose bus gryninamos įvairios idėjos ir dėliojama renginių programa.

FOTO APRASAS MARŠRUTAS. Šiemet maždaug 2 000 entuziastų naktį iš penktadienio į šeštadienį žygiavo iš Palangos į Klaipėdą.

FOTO AUTORIUS Astos ZABLOCKYTĖS nuotr.