Saulius Budinas: Klaipėda turi dalyvauti jūrų uosto valdyme

Vitos Jurevičienės nuotr.

Idėja kilo Susisiekimo ministerijai pertvarkant valstybės įmonę „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ į akcinę bendrovę. 

S. Budinas siūlo miesto tarybai prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduoti Klaipėdos miestui trisdešimt procentų būsimos bendrovės akcijų.

Padėtų spręsti daugelį miestiečius varginančių problemų

Pasak Sauliaus Budino, šiandien Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturi galimybės daryti jokios įtakos uosto veiklai, nors Klaipėda priskiriama „City-Port“ uostamiesčių kategorijai, t.y. uostas vykdo savo veiklą pačiame miesto centre, o miesto teritorija ir infrastruktūra tarnauja uosto poreikiams bei susisiekimui su žemyniniais tranzito koridoriais. 

Daugeliui miestiečių puikiai žinomos taršos, triukšmo bei kitos su uosto veikla susijusios problemos, tačiau savivalda mažai ką gali pakeisti. 

Kokį ilgą kelią teko nueiti, kol Aplinkos apsaugos ministerijai galiausiai pavyko sustabdyti „Klasco“ geležies rūdos krovą visai šalia miesto centro.

Tokių ir kitų problemų sprendimas, arba tam tikri kompromisiniai bei žalieji sprendiniai turėtų rastis bendradarbiaujant miestui ir uostui. 

Uoste veikiančios monės neturėtų arogantiškai pūsti geležies rūdą ar kitą taršų krovinį klaipėdiečiams į veidą. 

Miestas, turėdamas dalį uosto akcijų, turėtų balsą priimant sprendimus, formuojant uosto valdybą bei stebėtojų tarybą.

Galiausiai miestiečių balsas būtų girdimas.

Tai taip pat galėtų padėti išvengti ir teisėkūros problemų. Visai neseniai buvo susiklosčiusi situacija, kai vienu metu buvo rengiami du bendrieji planai – miesto ir uosto, kur aukštesnę juridinę galią turi pastarasis. 

Miestas, turėdamas dalį uosto akcijų, turėtų balsą priimant sprendimus, formuojant uosto valdybą bei stebėtojų tarybą. Galiausiai miestiečių balsas būtų girdimas“ – teigė iniciatyvos autorius, miesto tarybos narys Saulius Budinas.

Galima finansinė nauda miestui

Lyginant Klaipėdos uosto krovą su aplinkinių Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatais, matyti, kad Lietuvos uostas pirmauja. 

Už 2020 metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija valstybei sumokėjo per 25 mln. eurų dividendų, o miestas tuo metubuvo tranzitinis koridorius bei gyveno su tarša ir dieną naktį dundančiais kroviniais. 

Uostas prisideda prie privažiuojamųjų kelių į uostą remonto finansavimo, tačiau tai nėra pakankama. 

Dalies akcijų paketo perleidimas Klaipėdai garantuotų didesnes miesto biudžeto pajamas, kurios galėtų būti investuotos į miestiečių gyvenimo kokybę. Iš esmės į pajamas iš uosto veiklos reikėtų žiūrėti kompleksiškiau – galima ieškoti tam tikrų būdų investuoti į mažesnę uosto taršą, žalesnį uosto veiklos kursą.

Valstybės monopolis– retas reiškinys

Baltijos jūros baseino uostuose dideliu nacioalizavimo lygiu pasižymintys valdymo modeliai yra retas reiškinys. 

Tokia situacija šiuo metu yra posovietinėse šalyse ir Rusijos Federacijoje. 

Kitose šalyse situacija kardinaliai skiriasi. 

Pavyzdžiui, Skandinavijos jūrų uostų valdymo modeliai pasižymi tuo, kad veikia viešo kapitalo akcinių bendrovių pagrindu, o akcininkais yra savivaldybės ir (ar) valstybės valdoma akcinė bendrovė. Švedijoje dominuoja municipalinių uostų tipai, kur valdybą sudaro vyriausybės ir savivaldybės skiriami akcininkai. 

Suomijos jūrų uostai taip pat yra municipaliniai, o jų strateginiame valdyme ypač akcentuojami darnios plėtros ir saugios aplinkos principai, suformuoti jūrų uosto direkcijos vizijoje ir misijoje. 

Lenkijos jūrų uostai (Gdansko, Gdynios, Svinouščės, Ščesino) yra viešo kapitalo akcinės bedrovės, kurių savininkai lygiomis dalimis yra vyriausybė, savivaldybė bei privataus verslo kompanijos, o Vokietijoje dominuoja municipaliniai-federaliniai uostų valdymo modeliai.Tai reiškia, kad didžiojoje dalyje modernių uostų savivalda dalyvauja uosto valdyme.

Žada palaikymą Vyriausybėje ir Seime

Iniciatyvos autoriaus teigimu, aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas pritaria šiai idėjai ir mano, kad seniai laikas sureguliuoti uosto ir miesto santykius.

Ministras pažadėjo pagalbą palaikant šią iniciatyvą Vyriausybėje bei telkiant parlamentarų palaikymą Seime. 

S. Budinas išreiškė viltį, kad miesto taryba supras tokio sprendimo svarbą ir ją palaikys, sąžiningai atstovaudama miestiečių interesams. 

Klaipėdos uostas. Vitos Jurevičienės nuotr.