Pokyčiai dėl senųjų Klaipėdos kapinių pasitarnaus ir LEZ teritorijos vystymui
2015 m. Tarybos sprendimu buvo patvirtintas Klaipėdos miesto kapinių sąrašas, nustatytas jų statusas. 2018 metais, esant išskirtinei aplinkybei - mirus Klaipėdos miesto garbės piliečiui, iškiliai asmenybei, jūrinės kultūros puoselėtojui ir ilgamečiam Lietuvos jūrų muziejaus direktoriui Aloyzui Každailiui buvo suteiktas riboto laidojimo statusas Klaipėdos mieste esančioms Kopgalio kapinėms.
Šiuo sprendimu Kopgalio kapinaitėms atkuriamas buvęs neveikiančių kapinių statusas, kuris laikinai buvo pakeistas, laidojant Klaipėdos miesto garbės pilietį A. Každailį. Taip pat siūloma sujungti į vienas kapines Smeltės kaimo II ir Smeltės kaimo III kapines, pavadinat jas Smeltės senosiomis kapinėmis.
Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad tokio jungimo pagrindas yra minėtų kapinių registravimas Kultūros vertybių registre kaip vieno kultūros paveldo objekto, kuriam apibrėžta viena teritorija ir suteiktas vienas unikalus kodas Kultūros vertybių registre.
Iš Klaipėdos miesto kapinių sąrašų buvo siūloma išbraukti Lypkių kaimo senąsias kapines.
Atlikus archeologinius tyrimus šių kapinių teritorijoje rasti palaikai buvo perlaidoti Lėbartų kapinėse, o buvusioje Lypkių senųjų kapinių vietoje neliko palaidojimų. Siūloma į kapinių sąrašą įtraukti ir nustatyti neveikiančių kapinių statusą Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietai ir Vokiečių karių kapines.
Aiškinamąjame rašte teigiama, kad patikslintas kapinių sąrašas atitiks faktinę situaciją, susiklosčiusią mieste. Bus galima suformuoti atitinkamų kapinių žemės sklypus, apibrėžti teritorijas ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Tiksliau identifikavus kapines Klaipėdos mieste, bus galima paprasčiau planuoti jų priežiūrą ir apsaugą.
Išbraukius į Lėbartų kapines perkeltas Lypkių kaimo kapinaites iš sąrašo, nebelieka formalių kliūčių vystyti atitinkamą LEZ teritoriją.
Komiteto nariai šiam sprendimo projektui pritarė vienbalsiai.
Rašyti komentarą