Pajūrį jau pasiekė pirmieji pabėgėliai iš Ukrainos

Pirmadienis Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje darbuotojams prasidėjo su muzika. Tik vargu ar pastaroji jiems, labai švelniai tariant, patiko. Dvi valandas prie Šermukšnių gatvėje įsikūrusio konsulato skambėjo Ukrainos himnas ir ukrainietiškos dainos.

Prie akcijos „Su muzika prieš karą“ prisijungė ir ne kartą su Ukrainos muzikantais grojęs legendinės grupės „De-Phazz“ vokalistas Karlas Friersonas. Jis paprašė, kad prie konsulato būtinai skambėtų ir jo parašyta daina.

Akcijoje dalyvavo bei Ukrainos vėliavas rankose laikė būrys klaipėdiečių. Prieš konsulato langus iškabinti ir Rusiją smerkiantys plakatai.

Kur kas daugiau, keli šimtai, žmonių į taikią protesto akciją prieš Rusijos agresiją prie konsulato susirinko sekmadienį.

To niekas nesitikėjo

Sekmadienį Lietuvos Raudonasis Kryžius paskelbė, kad pradeda rinkti daiktus, drabužius ir batus karo siaubą išgyvenantiems ukrainiečiams.

Nors šią akciją planuota vykdyti tris dienas, jau po kelių valandų teko skelbti apie jos sustabdymą.

Vos per dieną ukrainiečiams skirta parama paprasti lietuviai užpildė 50 vilkikų.

Ši parama bus nuvežta tiesiai į Ukrainą ir išdalinta žmonėms, kuriems dėl Rusijos pradėto karo teko skubiai palikti namus ir slėptis, nepasiėmus reikalingiausių daiktų.

Uostamiestyje parama rinkta Piliavietės aikštelėje. Vos viešai apie tai paskelbus, į ją pradėjo plūsti neabejingi klaipėdiečiai. Nusidriekė net automobilių eilė.

Nespėjusiuosius paaukoti Lietuvos Raudonasis Kryžius prašo palaukti ir palaikyti savo paruoštą paramą. Niekas negali pasakyti, kiek truks Rusijos agresija, tad akcija gali būti atnaujinta.

Išvydę, kokius drabužius žmonės aukoja ukrainiečiams, savanoriai paprašė, kad tai nebūtų paprasčiausias spintų ištuštinimas prieš pavasarį.

„Aukokite tik gerus, mažai dėvėtus drabužius, drabužius ne Vienos baliui. Išrūšiuokite pagal dydžius ir lytį. Rūšiuokite pagal sezonus ir paskirtį. Nepadarykime dvigubo darbo savanoriams!“ - kvietė savanoriai.

Vos kelias valandas Klaipėdos rajono savivaldybės organizuotas ukrainiečiams skirtų daiktų rinkimas vyko ir Gargžduose. Čia pasikeisdami dirbo apie 100 savanorių.

Atvyko pirmieji ukrainiečiai

Klaipėdos rajonas ne veltui dar šeštadienį pradėjo rinkti daiktus į rajoną atvykstančioms ukrainiečių šeimoms.

Pasak rajono mero Broniaus Markausko, rajone saugų prieglobstį rado jau apie 20 Ukrainos piliečių.

"Oficialiai jų dar nesame užregistravę, nes jie atvažiavo pas gimines, artimuosius, draugus ir pažįstamus. Jie oficialiai nesiregistravo nei kirsdami sieną, nei atvykę.

Šiandieniniame Klaipėdos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje bandysime gauti jų kontaktus. Paaiškinsime žmonėms, kaip turi elgtis jie ir pas juos atvažiuojantys ukrainiečiai.

Kreipsimės į gyventojus, kad praneštų, kiek yra atvykusių ukrainiečių ir kokio jie amžiaus„, - pirmadienį “Vakarų ekspresui" sakė B. Markauskas.

Klaipėdos rajono gyventojai labai aktyviai siūlosi savo namuose priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

„Kol nebuvo nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro “Stiprūs kartu", daugybės skambučių sulaukė ne tik Savivaldybė, bet ir asmeniškai aš. Dabar visus nukreipiame į šį centrą. Nes taip ir turi būti, privalome veikti ne atskirai, o koordinuotai ir vieningai.

Šiuo metu rajono gyventojai yra pasiruošę ukrainiečius priimti 540 apgyvendinimo vietų. Tai namai, butai ir atskiri kambariai. Dar apie 200 vietų parengs pati Savivaldybė.

Pasiūla yra žymiai didesnė nei paklausa.

Visi puikiausiai suprantame, kad reikia ruošis. Nes, ko gero, anksčiau ar vėliau pabėgėliai iš Ukrainos pradės važiuoti.

Nors kol kas jie labiau linkę vykti į Europos gilumą. Matyt, Lietuvą jie taip pat vertina kaip gana pavojingą geografinę vietovę", - teigė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė per 100 klaipėdiečių patikinimų, kad yra pasiruošę priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, savaitgalį uostamiestį jau pasiekė per 20 ukrainiečių. Jais kol kas rūpinasi privatūs asmenys, Savivaldybės ar kokių kitų valdiškų institucijų pagalbos neprašyta.

Neringos savivaldybė kviečią registruotis visus, kurie turi galimybę savo šeimose apgyvendinti našlaičius iš Ukrainos.

Tokių draugų nereikia

Sakoma, kad draugą pažinsi nelaimėje. O didesnės nelaimės už karą vargu ar gali būti.

Rusijos miestai Kaliningradas ir Čerepovecas, kaip ir Mogiliovas Baltarusijoje, yra Klaipėdos miesto partneriai.

Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžioje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas visų šių miesto vadovams ir Taryboms išsiuntė laiškus (raštus) apie kategorišką nepritarimą Rusijos vykdomam karui, kviesdamas jam pasipriešinti.

Kaip ir buvo galima tikėtis, jokios reakcijos į tai nesulaukta.

"Bendradarbiavimas su šiais miestais nuožmios agresijos prieš Ukrainą kontekste nebeįmanomas.

Jau informavau Klaipėdos miesto tarybos frakcijų vadovus ir sutarėme dėl oficialaus bendradarbiavimo sutarčių nutraukimo pačiu įmanomai artimiausiu metu, tam tikslui kviečiant neeilinį Tarybos posėdį.

Tikiuosi, kad jis įvyks jau antradienio popietę. Džiaugiuosi labai konstruktyviu ir dalykišku frakcijų vadovų nusiteikimu bei tvirta vertybine nuostata", - sakė V. Grubliauskas.

Netrukus Klaipėdoje gali būtų įamžintas Rusijos kariuomenės puolimą atlaikančio Odesos miesto vardas.

V. Grubliauskas patikino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai paves neatidėliojant paruošti teikimą dėl Odesos vardo suteikimo kuriai nors uostamiesčio gatvei, aikštei ar skverui, o gal ir Danės krantinei.

"Šiuo įtemptu ir sudėtingu laiku ne kartą teko bendrauti ir su Odesos meru, jų valdžios atstovais. Buvome net sutarę dėl mano palaikomojo vizito, tačiau kone tą pačią dieną Ukraina buvo užpulta.

Taip išreikštume tvirtą palaikymą bei solidarumą šiam Ukrainos uostamiesčiui, išskirtinai šarmingam miestui, su kuriuo mus sieja išskirtinai draugiški ir nuoširdūs ryšiai.

Labai rimtai vertinčiau siūlymą Odesos miesto vardą suteikti netrukus savo erdves po rekonstrukcijos atversiančiam naujajam Danės skverui - tai būtų labai rimtas sprendimas.

Jau anksčiau duotas pavedimas ir Savivaldybės pavaldumo bendrovėms bei įmonėms rasti galimybių skirti būtiną ir reikalingą paramą Ukrainos žmonėms ir pabėgėliams, kurios priimsime Klaipėdoje ir kam jau esame pasiruošę", - neabejojo V. Grubliauskas.

Tarybos frakcijų vadovai pasiūlė inicijuoti bendradarbiavimo sutartį su Chersono sritimi ar kuriuo nors šios Ukrainos apskrities miestu.

Pagalbos reikia augintiniams

Antrąją Rusijos pradėto karo dieną gyvūnų globos namai „Linksmosios pėdutės“ viešai pranešė, kad yra pasirengę ištiesti pagalbos ranką nuo karo nukentėjusiems gyvūnams.

Pasiryžimą juos priimti savo namuose išreiškė ir daugiau šalies gyvūnų prieglaudų bei privačių asmenų.

„Linksmosios pėdutės“ ėmėsi ir konkrečių veiksmų.

"Kreipėmės į visas prieglaudas Ukrainoje, kurias pavyko rasti. Ir tik su viena iš jų pavyko susisiekti. Mergina, su kuria susirašėme, sako, kad šiuo laikotarpiu jie net neįsivaizduoja, kaip būtų įmanoma kažką išgabenti iš šalies.

Vienoje Lenkijos grupėje, kurie iki šiol padėjo išgabenti kažkiek gyvūnų, taip pat matėme informaciją, kad šiuo metu to daryti nebeišeina. Todėl kol kas padėti neturime galimybės.

Žinot, kas labiausiai zvimbia ausyse?..

Širdį pjaunantis sakinys„ - sekmadienį savo “Facebook„ socialinėje paskyroje rašė “Linksmosios pėdutės".

Prieglauda kreipėsi ir į tuos, kurie mano, kad šiuo metu galvoti apie gyvūnus yra absurdas.

„Per radiją girdėjome pokalbį su ukrainiečiais, kurie šiuo metu priversti slėptis metro stotyse. “Mes čia visi, - sako moteris. - Ir mūsų šunys, ir katės, ir žiurkėnai - visi mes čia.„ Galvoti apie jų gyvūnus, reiškia galvoti apie juos pačius“, - teigė gyvūnų mylėtojai.

Baiminamasi provokacijų

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė ir teisėsaugos institucijos paprašė visus šalies gyventojus būti orius bei atsakingus, vengti bet kokių provokacijų.

Nesibrauti į Rusijos ir Baltarusijos ambasadas ar konsulines įstaigas, neniekinti šių valstybių simbolių, nekurstyti neapykantos prieš kitos tautos, etnines ar kitokią žmonių grupę, vengti smurto prieš šių šalių diplomatus ir piliečius.

Visa tai akylai Lietuvą stebinčios Rusija ir Baltarusija gali panaudoti priešiškai propagandai.

Po įvykių Vilniuje ir Klaipėdoje jau pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Šeštadienį uostamiestyje sulaikytas 27 metų vyras, kuris ankstyvą rytą dažais purškė užrašą ant Rusijos Federacijos Generalinio konsulato tvoros ir pamatęs policijos pareigūną bandė pasišalinti.

Sekmadienio pavakarę sostinėje į Baltarusijos ambasados teritoriją pateko pašalinis asmuo, kuris kieme nukabino Baltarusijos vėliavą ir vietoj jos pakabino nepriklausomos Baltarusijos vėliavą ir Ukrainos vėliavą.

Apžiūros metu ambasados teritorijoje rasti ir paimti trys buteliai su degiu skysčiu bei pastebėta apdegusi akmeninė siena. Sulaikyti bei į areštinę uždaryti 28 ir 33 metų vyrai.

Šeštadienį prie sostinės Latvių gatvėje įsikūrusios Rusijos ambasados pareigūnai sulaikė 42 metų vyrą. Jis išliejo neaiškios kilmės skystį ant ambasados vartų, herbo bei grindinio.

Praėjusį ketvirtadienį toje pačioje Latvių gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, po akcijos Ukrainai paremti ir Rusijai pasmerkti, sumuštas Rusijos ambasados diplomatas - ambasados trečiasis sekretorius.