Neįtikėtina: Jūrų muziejus eksponuoja žagrę

Tuos, kurie tikisi gauti aiškų atsakymą, ar Lietuva - jūrų valstybė, nuvilsime. Aiškaus atsakymo ekspozicijoje nėra, užtat labai įdomus jo ieškojimas.

Įėjus į tris ekspozicijos sales galima ne tik pasivaikščioti, paskaityti, bet ir prisiliesti, dalyvauti, o svarbiausia - įsitraukti, sužinoti daugiau tiesiog žaidžiant. Ekspozicijoje labai daug interaktyvumo. Prekybininkai matuoja, kiek apyvartos jie sugeneruoja viename kvadratiniame metre, o šita paroda yra daugiausia technologijų turinti paroda viename kvadratiniame metre. Nedideliame 180 kv. m plote įrengti net 8 projektoriai ir 7 ekranai, iš kurių dvi projekcijos ir vienas ekranas yra liečiami - interaktyvūs. Ir tai tikrai daro įspūdį. Interaktyviąją ekspozicijos dalį sukūrė UAB „Lantel“.

Ši ekspozicija nebuvo specialiai skirta Lietuvos jūrų laivyno šimtmečiui paminėti, kurio data - šiemet kovo 4 d., kai į Klaipėdą su trispalve atplaukė pirmas motorinis burlaivis „Jūratė“. Tai tiesiog puikus sutapimas. Naujos ekspozicijos turinio koncepcija buvo sukurta jau 2018 metų pabaigoje.

Užpildoma spraga

"Šita tema jau seniai buvo ir mūsų mintyse, ir širdyse. Senojoje laivybos istorijos ekspozicijoje tik labai nedidelis epizodas buvo skirtas tarpukario Lietuvos laivybos istorijai. Po truputį keisdami visas muziejaus ekspozicijas, nusprendėme vieną iš didžiausių laivybos istorijos salių skirti būtent tai temai.

Galbūt vėlokai mūsų didieji valdovai suprato, kad jūra nėra vien tiktai vanduo, bet ir ekonominė, politinė galia. Ir tas supratimas nepriklausomoje Lietuvoje ne iš karto atėjo. Mes turime būti dėkingi tokiems idealistams kaip Kazys Pakštas, Jonas Šliūpas, kurie nuolatos skelbė, kad jūra yra svarbi Lietuvai. Jie ragino atsigręžti į kaimynus latvius ir estus, turėjusius didžiulius laivynus. Šia ekspozicija užpildome spragą ir išsamiau, giliau pažvelgiame į Lietuvos laivyno istoriją, ją formavusias politines, istorines aplinkybes bei asmenybes", - pasakojo Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Ji apgailestavo, kad laiko tarpas nuo Klaipėdos krašto atgavimo iki jo netekimo buvo labai trumpas ir tie keleri metai neleido įsisiūbuoti laivynui. Bet tuo laikotarpiu buvo padėtos tvirtos jūrinės valstybės užuomazgos. Tada formavosi jūrinis identitetas, kurį reikia puoselėti ir šiandien.

Taigi, pagrindinė ekspozicijos idėja - supažindinti lankytoją su keliu, kurį Lietuva nuėjo nuo žagrės iki šturvalo.

„Žagrės motyvas įdomus tuo, kad kitoje mūsų laivybos istorijos salėje, kuri pasakoja apie burlaivių epochą Lietuvoje, jau 10 metų buvo galima įvesti burlaivį į istorinį Klaipėdos uostą. Ir tai buvo labai sudėtinga. Dabartinėje salėje atsiranda kitas pasakojimas - Lietuvos jūrų muziejuje galima arklu arti žemę. Atrodo labai netikėta. Šios ekspozicijos koncepcijos autorius Romualdas Adomavičius puikiai atskleidė tai, kaip, kada ir kodėl buvo nueitas tas kelias nuo arklio ir žagrės iki burės ir laivo“, - sakė Nina Puteikienė, muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.

Ano meto klausimai aktualūs šiandien

Ekspozicijos koncepcijos autorius, Jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius pasakojo, kad šią temą naujai ekspozicijai pasiūlė muziejaus istorikai: jis, jo amžinatilsį tėvas Romaldas Adomavičius ir Dainius Elertas. Romualdui ji buvo labai svarbi, nes studijuodamas istoriją ją nagrinėjo. Prie naujosios ekspozicijos buvo intensyviai dirbama dvejus metus.

"Reikėjo atrasti atsakymą, kaip lietuviai sugalvojo, kad jiems reikia išėjimo į jūrą, kodėl iki Pirmojo pasaulinio karo jiems nereikėjo tos Baltijos jūros. Kas pirmieji tai sugalvojo.

Tai buvo ne tik valstybės dalykas, bet ir visuomenės. Vyko toks jūreivystės sąjūdis, kur veikė Jūrininkų sąjunga, jūrų skautai, šauliai, jaunimo bendruomenė, ėjusi vandens link, bandžiusi plaukti ežerais, buriuoti mariomis. Atsirado pirmieji tarpukario Lietuvos profesionalūs jūrininkai, plaukioję lietuviškais laivais", - pasakojo R. Adomavičius.

Jo manymu, kai kurios iš K. Pakšto idėjų aktualios ir dabar. Pavyzdžiui, jis siūlė įkurti atskirą jūros reikalų ministeriją, manė, kad Klaipėda turi sulaukti didesnio Lietuvos valdžios dėmesio.

„Uostas - taip, bet ne visi laivyno ar jūreivių reikalai suprantami ir dabar Vilniuje esančiai valdžiai. Apie tai reikia kalbėti, tai ir daro naujoji mūsų ekspozicija. Joje keliamas klausimas, ar Lietuva yra jūrinė valstybė. Tiesaus atsakymo nerasite“, - teigė R. Adomavičius.

Paklaustas, kokį eksponatą vertina labiausiai, R. Adomavičius atvedė prie karo laivo vėliavos.

Prieš trejus metus tikra Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava buvo eksponuojama muziejuje. Ją jis 2018 m. gavo iš Amerikoje gyvenančio kolekcininko Henrio Gaidžio. Paskui ji pakeliavo po visą Lietuvą, o dabar sugrįžo ir puošia naują ekspoziciją. Tai 2x3 metrų dydžio vėliava, bet eksponuojama sulankstyta.

Daiktų iš to laivo nėra išlikusių, nes jis nuskendo Suomijos įlankoje. Kolekcininkas perdavė savo turimus istorinius daiktus Lietuvos nacionaliniam muziejui, o šis leido vėliavą eksponuoti Lietuvos jūrų muziejuje.

Lūžtančios bangos motyvas

Naujoji ekspozicija nėra perkrauta eksponatais, daugybe tekstų. Dalį informacijos gaunama klausant jūrininko, emigranto ar žemdirbio „kalbančiųjų“ fotografijų garso įrašų, liečiant ekranus ir t. t.

Ekspozicijos dizaino projektą parengė ir įgyvendino „DADADA studio“. Dizaineriai tiek pasakodami šitą tema, tiek pritaikydami patalpas ekspozicijai pasirinko lūžtančios bangos variantą.

„Visas ekspozicijos dizainas yra tam tikras pasakojimas. Simbolinis yra ir bangos motyvas, ir tikros žagrės, o paskui šturvalo atsiradimas. Eidamas per ekspoziciją tarsi palendi po banga, ji tave peršoka“, - sakė R. Adomavičius.

Pirma žagrė, šturvalas paskui

Ekspozicijos patalpos nedidelės. Jose seniau buvo amunicijos ir parako sandėliai. Rengiant ekspoziciją reikėjo atsižvelgti ir į paveldo reikalavimus, kad nebūtų užgožtas patalpų autentiškumas.

Ekspozicija susideda iš trijų dalių. Pirma dalis skirta įtraukti lankytoją. Tik įėjus į ekspoziciją siūloma stoti už žagrės, o ne prie laivo šturvalo. Žagrė dar daug kam žinomas eksponatas. Gal dar kieno nors tėvai kaime net ir paaria su žagre. „Siūloma įsijausti į lietuvio valstiečio, gyvenusio daugiau nei prieš 100 metų, jauseną. Jis arė žemę ir jam jūros marės atrodė labai tolimos. Su tokiu lietuvišku mąstymu susijusi ir ilga Lietuvos kelionė prie jūros“, - sako N. Puteikienė.

Antroje salėje - uosto aplinka. Matome pilką bangolaužių betono spalvą. Jau pereini į tą aplinką, kurioje formuojasi laivynas, atsiranda uostas. Šioje salėje lūžtančios bangos motyvas jau išreiškiamas labai aiškiais vizualiais momentais, kurie primena ir laivo špantus. „Mes esame ir po banga, ir kartu senovinio laivo viduje“, - sakė N. Puteikienė.

Trečioji salė skirta edukacijai, joje įtvirtinama tai, kas sužinota. Joje jau galima pažaisti, yra trys interaktyvūs ekranai. Galime išklausyti kapitono ar valstiečio, kurie atgyja animuotoje nuotraukoje, pasakojimų. Beje, nuotraukos yra tikrų žmonių. Reikia atsakyti į klausimą, ar žemdirbys ir jūrininkas susikalbėtų. Pavyzdžiui, kas vienam ir kitam yra plunksna. Beje, labai įdomūs anų laikų stiliumi ir kalba parašyti užduočių tekstai.

Yra liečiamasis ekranas „Priimk uosto iššūkį“, kuriame galima susipažinti su uosto struktūra. Reikia surasti teisingą atsakymą, kas pavaizduota nuotraukoje.

Labai įdomus „Priimk vėliavos iššūkį“ ekranas. Atsidaro užduotis, atsiduri variklių skyriuje, reikia surasti specialų raktą, kuriuo remontuosi vamzdį. Kai surandi teisingą atsakymą, atsiranda viena Lietuvos vėliavos spalva. Po trijų užduočių, kai surenki Lietuvos vėliavą, dar turi išeiti ant denio ir ją iškelti. Galima susipažinti, kaip tarpukario jūreiviai keldavo vėliavą: jie sukalbėdavo maldą jūrai. Reikia pasakyti, kad, pakėlus tą vėliavą tegu ir virtualiame ekrane, vis tiek apima pasididžiavimo jausmas.

Šio projekto vertė - 250 tūkst. Eur. Jį finansavo Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, o didžioji dalis lėšų - paties Jūrų muziejaus, gautos už parduotus bilietus. Brangiausiai kainavo technologijos ir įranga.