Nauji iššūkiai mokytojams - kiek dar ištvers?

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, įvertinus visas aplinkybes ir galimybes, buvo priimtas sprendimas, jog 1-4 klasių mokiniai, norintys mokytis mokyklose, bus testuojami kaupinių metodu.

„Jei klasės tėvai nesutinka, kad jų vaikai būtų testuojami kaupinių metodu, vadinasi, vaikai grįžta prie nuotolinio mokymosi, o ta dalis, kuri sutinka, tačiau ne mažiau kaip 60 proc., lieka mokytis kontaktiniu būdu. Jei atsitinka taip, kad testuotis sutinka tik 10 proc. klasės vaikų, tai visa klasė mokosi nuotoliniu būdu. Turi sutikti klasės dauguma“, - pasakojo V. Bubliauskienė.

Klaipėdos mokyklose 1-4 klasių mokinių iš viso mokosi 7 437. Iš jų šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi 3 345 pradinukai, tai - net 45 proc. pradinių klasių mokinių.

„Pas mus yra 13 pradinių klasių komplektų, padarėme apklausą, džiaugiamės, kad per antrą apklausą atsirado daugiau norinčiųjų testuotis, tai 10 klasių dirba mokykloje kontaktiniu būdu ir darosi kaupinių tyrimus. Iš dešimties klasių yra po kelis vaikus, kurie mokosi iš namų. Mes kaip mokykla jokio spaudimo tėvams nedarėme, leidome apsispręsti šeimai, nes mokykla tikrai pasiruošusi pamokas vesti ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu“, - tikino Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos direktorė Inga Bagdonienė.

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė pasakojo, jog šioje mokykloje visi mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, išskyrus tuos, kuriems nereikia testuotis, tad yra vos keletas mokinių, kurie atvyksta į švietimo įstaigą. O Vitės progimnazijoje net 90 proc. mokinių mokosi kontaktiniu būdu.

„Buvo tokių tėvelių, kurie nesutiko, jog vaikams būtų atliekami testai, tad vaikai ugdymą tęsia namuose, nuotoliniu būdu. Tuos vaikus mokytoja sujungia į pamoką, kaip būdavo nuotolinio mokymosi metu“, - pasakojo Klaipėdos Vitės progimnazijos direktorė Renata Venckienė.

Planuojama, kad uostamiesčio 5-11 klasių mokiniai šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Tad prieš kelias dienas švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipėsi į savivaldybių ir mokyklų vadovus ragindama dar kartą įvertinti galimybę vyresniems mokiniams ar jų daliai sugrįžti į mokyklas.

"Visi suprantame, kad mokykla nėra tik mokslo įstaiga. Vaikai ne tik mokosi kalbų, matematikos ir kitų dalykų, bet ir stiprina socialinius bei emocinius įgūdžius, sportuoja, gali naudotis psichologine pagalba. Daliai mokinių mokykla kartais yra saugesnė ir šiltesnė vieta negu namai.

Suprantame, kad grįžimas nėra toks paprastas, yra daug saugumo reikalavimų. Tačiau matome ne vieną gerą pavyzdį, kai savivaldybės kartu su mokyklomis organizuoja saugų bent dalies 5-11 klasių grįžimą į klases. Mokinių tikrinimas dėl ligos nuolat paprastėja, testuoti greitaisiais antigenais yra tikrai nesudėtinga", - dėstė J. Šiugždinienė.

Didžiausias krūvis - mokytojams

Suprantama, kad mokytojams vienu metu mokyti vaikus ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu nėra paprasta.

„Tai, kad mokytojai ves pamokas mokiniams ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu, yra didžiulė problema. Mes siekiame, kad mūsų mokyklos kitiems mokslo metams bent pradinėms klasėms įsigytų tam tikrą IT technologiją, kuri leistų vienu metu transliuoti pamoką ir namuose, ir klasėje esantiems vaikams. Kol kas mokyklos tokių galimybių neturi, tad klausimas lieka komplikuotas. Kaip užtikrinti ugdymą vienu metu mokiniams, kurie testavosi, ir tiems, kurių tėvai neleido vaikų į mokyklas, kaip tas dalykas bus užtikrinamas, dabar bus svarstoma mokyklos lygmeniu“, - tikino Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis.

Gali būti, kad sugrįžus prie kontaktinio ugdymo kai kurių mokinių rezultatai suprastės.

Pasiteiravus kelių uostamiesčio mokyklų, ar šios susiduria su techniniais sunkumais, direktorės tikino, jog įrangos užtenka ir mokyklos yra pasiruošusios pamokas vesti tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu, tačiau su didžiausiais sunkumais vis dėlto susiduria mokytojai.

„Mokytojai jau tikrai puikiai adaptavosi, jeigu galima taip pasakyti, stebėjome pamokas - mokytojai tikrai susitvarko. Jie šaunuoliai, reikia juos pagirti. Nors tikrai negaliu pasakyti, kad tai yra lengva, kad mokytojai nepavargę, nes iš tikrųjų nuovargis jaučiasi, bet kol kas laikomės ir manau, jog neblogai sekasi. Mes stengiamės mokytojams suteikti visokeriopą pagalbą, techniką, nes namuose ne kiekvienas mokytojas turi kompiuterį“, - pasakojo I. Kurlavičienė.

Jai pritarė ir direktorė R. Venckienė, kuri tikino, jog mokytojai ir mokiniai jau laukia mokslo metų pabaigos.

„Man labai gaila mokytojų, jie tikrai dirba įsitempę, nes tai dvigubas darbas. Vienintelė viltis, kad liko labai nedaug mokslo metų, tačiau jei taip reikėtų dirbti nuolat, manau, būtų didžiulis pasipriešinimas“, - dėstė Klaipėdos Vitės progimnazijos direktorė.

Pasikeitė rezultatai

Mokymasis nuotoliniu būdu padarė įtaką ir mokinių pasiekimams. Pasak uostamiesčio švietimo įstaigų vadovų, vieni mokiniai pradėjo mažiau stengtis, o kiti - atvirkščiai - atsiskleidė.

"Geresni rezultatai tikriausiai yra tų vaikų, kurių tėvai skatina mokytis, prižiūri, padarė namų darbus ar ne, o rezultatai krito tų vaikų, kuriems yra leidžiama patiems nuspręsti, ar jis nori atsiskaityti, ar ne.

Yra tėvų, kurie sako, jog vaikas turi prisiimti atsakomybę. Būna kartais, kad vaikas priima sprendimą, jog jam užtenka vidurkio 6, ir nesistengia turėti aukštesnį balą. Būnant mokykloje galbūt jis labiau stengtųsi, nes mokytojas vis tiek yra šalia, paragina", - dėstė I. Bagdonienė.

Daliai mokinių mokykla kartais yra saugesnė ir šiltesnė vieta negu namai.

Ji tikino, jog kai mokinių ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, mokytojams yra be galo sunku patikrinti, ar užduotį vaikas padarė savarankiškai, ar nusirašė.

„Mokytojas visada prašo mokinių atsiųsti darbus, parodyti, bet ar tikrai pats padarė, ar nusirašė, čia jau nepatikrinsi. Sugrįžus prie kontaktinio ugdymo gali būti, jog kai kurių mokinių rezultatai suprastės, tačiau mokykla bet kuriuo atveju suteiks konsultacijas. Teikiame ir dabar konsultacijas nuotoliniu būdu kad ir vienam vaikui“, - pasakojo Klaipėdos „Vyturio“ progimnazijos direktorė.

Vitės progimnazijos direktorė pastebi, kad tarp mokinių padidėjo ir socialinis nerimas, vaikams reikia daugiau laiko, kad priprastų vienas prie kito.

„Vaikai tikrai pavargo nuo nuotolinio mokymosi, nori, jog greičiau baigtųsi mokslo metai. Stebime ir socialinį nerimą tarp vaikų, nes vaikai susitinka su klasės auklėtojais lauke, kad bent tokiu būdu mokslo metus užbaigtų, matome, kad yra poreikis ir noras, tačiau vaikai susitikę bendrauti nebedrįsta. Bet praeina tam tikras laikas, ir jie vėl tinkamai ima bendrauti“, - sakė R. Venckienė.

Jai pritarė ir I. Bagdonienė, kuri teigė, kad mokykloje nuotoliniu būdu vaikus konsultuoja ir psichologė, kurios darbo krūvis karantino metu padidėjo.

„Didžiausią nerimą jaučia 8 klasės mokiniai, nes jiems teks keisti mokyklą, pereiti į gimnaziją arba profesinio mokymo mokyklą. Mūsų psichologė konsultuoja mokinius, jei iškyla kokių nors klausimų. Konsultacijų kiekis yra padidėjęs, psichologė dirba intensyviau, nes mokantis gyvai galima pravesti konsultacijas visai klasei, o nuotoliniu būdu vaikai dažniausiai kreipiasi pavieniui“, - pasakojo I. Bagdonienė.

Rajono pradinukų taip pat laukia testai

Klaipėdos rajone mokymąsi kontaktiniu būdu tęsė pradinių klasių mokiniai visose mokyklose. Kol kas testavimas jiems nėra privalomas. Savarankiškus sprendimus dėl saugumo testuoti savo pradinukus buvo priėmusios Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija, Vėžaičių ir Lapių pagrindinės mokyklos, dalis pradinių klasių testuojama ir Gargždų „Minijos“ progimnazijoje.

Tačiau nuo gegužės 15 dienos naujų susirgimų COVID-19 liga skaičius Klaipėdos rajone jau perkopė 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tad nuo gegužės 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje nebegalios švelnesnės karantino režimo priemonės, kurios leido pradinių klasių mokiniams mokytis kontaktiniu būdu mokyklose neatliekant testavimo.

„Artimiausiomis dienomis įstaigos apklaus tėvus dėl sutikimo, kad jų vaikai būtų testuojami. Nuo apklausos rezultatų priklausys, ar pradinukai mokslo metus užbaigs mokydamiesi kontaktiniu ar mišriu būdu“, - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Prie kontaktinio ugdymo testuojantis Klaipėdos rajone grįžo ir vyresnių klasių mokiniai.

„Testavimo procese dalyvaujančių mokyklų patirtis rodo, kad šis procesas tikrai nėra neįveikiama našta mokyklų bendruomenėms“, - tikino A. Petravičius.