Merdinčio Klaipėdos senamiesčio verslininkai kreipėsi į miesto valdžią

Senamiesčio verslininkų rašte teigiama, kad 2020-05-21 Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba įmonėms, įtrauktoms į VMI sudarytą nukentėjusių nuo COVID – 19 sąrašą, suteikė 10 procentų dydžio nuolaidą nekilnojamojo turto bei žemės mokesčiams.

„Beje ir pritaikius šią nuolaidą, Klaipėdos verslininkai sumine išraiška mokės daugiau, negu analogiškos vertės patalpas turintis verslininkas Kaune, Vilniuje, nes šiuose miestuose ir be nuolaidų mokestinis koeficientas yra 0,7, o ne 0,8.

Pavyzdžiui: už 136 000 Eur vertės patalpas Klaipėdoje verslininkas jau su nuolaida sumokės 979 Eur, o Vilniuje bei Kaune tik 952 Eur.

Negana to, Klaipėdoje atsiranda problemų dėl mokestinės lengvatos taikymo: ji netaikoma vėliau (pagal prašymus) VMI įtrauktiems į nukentėjusių nuo COVID sąrašą ir netaikoma patalpų savininkams, kurie pagal ilgalaikes sutartis nuomoja pandemijos metu uždraustiems verslams ir yra nukentėję nuo COVID-19 pasekmių“, – dėstoma senamiesčio verslininkų rašte, kurį pasirašė pirmininkė Aurelija Petkūnienė.

Tokią situaciją, kai nuolaida nebuvo pritaikyta Klaipėdoje, o štai Vilniuje sėkmingai ją gavo, Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto nariams trečiadienį pasakojo „Pramogų banką“ valdanti I.Česnakienė.

„Buvome įtraukti į nukentėjusių sąrašą, bet negavome lengvatų. Gavome tos pačios K.Petraitienės (Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos – red. past.) raštą, buvo spalio mėnuo, kad tokios 10 proc. lengvatos gauti negalime, nes ne automatiškai papuolėm į sąrašus, o tik paprašę buvome įtraukti“, – pasakojo I. Česnakienė.

Pasak jos, Vilniuje, kur įmonė taip pat turi nekilnojamojo turto, taryba dėl lengvatų pasisakė taip – nesvarbu koks savininkas, juridinis ar fizinis asmuo – visi asmenys, nuomojantys nekilnojamąjį turtą, nukentėję nuo COVID-19, veiklai gauna lengvatas.

„Viską jie mums padarė, lenteles subraižė, spalį buvome ir susitvarkėme lengvatą, gruodį užpildėme deklaraciją. Jei nebūtume Vilniuje gavę lengvatos, būtume patikėję, kad Klaipėdos miestui nėra galimybės pritaikyti, bet čia, mano nuomone, be jokio spaudimo, dokumentuose žodžiai arba neatitinka vertės, arba ne taip sudėliojami – čia apie nekilnojamojo turto lengvatą", - dėstė verslininkė.

Jei nebūtume Vilniuje gavę lengvatos, būtume patikėję, kad ir Klaipėdos miestui nėra galimybės pritaikyti, bet čia, mano nuomone, be jokio spaudimo, dokumentuose žodžiai arba neatitinka vertės, arba ne taip sudėliojami.

Moteris pasakojo, jog šiemet, parašiusi užklausą, į kokią lengvatą turi teisę, jei yra įmonė įtraukta į VMI sarašą objektų, kur nevykdoma veikla, gavo atsakymą, jog įmonei bus taikoma 10 proc. nuolaida.

„Tai šiemet jau gauname, pernai jos negavome“, – stebėjosi moteris.

Tenka mokėti už atliekas

Verslininkai rašte savivaldybei skundžiasi, jog tenka mokėti ir už atliekas, nors jų yra menkai arba išvis nėra.

„Klaipėdos miesto Taryba savo sprendimais atleido nuo vietinių rinkliavų mokėjimo, tačiau buvo pamiršta apie rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

Dabar pagal KRATC patvirtintus nuostatus, kintamosios dalies dydis mažinamas tik, kai apmokestinamasis subjektas nevykdo veiklos iš eilės 3 mėnesius bei nenaudoja elektros ir vandens. Kadangi karantinas buvo nutraukiamas ir tęsiamas kelis kartus – iš eilės trys mėnesiai nesusidaro, be to, įmonės naudojo elektrą patalpų šilumos palaikymui, ir nors komunalinių paslaugų tiekimo paslauga nebuvo pasinaudota, mokėjimo suma nėra mažinama.

Vadinasi, sporto klubai, masažo salonai, vaikų pramogų centrai ir kt. verslo subjektai, kurie realiai nevykdė veiklos, turi mokėti už paslaugą, kurios negavo“, – rašoma rašte.

Komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi I.Česnakienė teigė, jog susidūrė su ta pačia problema.

„Turėjome nedeginti elektros, bet mes į administracinį darbą einame, pilam šiukšles... Yra kaip yra, tiesiog pasisakėme savo nuoskaudas“, – kalbėjo moteris.

Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitenė teigė, jog įmonės, nevykdydamos veiklos, pastoviąją dalį mokėti privalo Vyriausybės sprendimu. Moters teigimu, nuo koronaviruso nukentėjo ir gyventojai, šeimose kai kur liko po vieną maitintoją, tad tokiais atvejais nuolaidų galėtų tikėtis ir gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, jog įmonės susimažinti mokesčius už atliekas gali deklaruodamos šiukšlių kiekį, taip būtų pakoreguojamas ir mokestis.

Tikina, kad nuolaidų yra

Komentuodama verslininkų raštą, Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė teigė, jog verslui atsakymas jau parengtas ir netrukus bus išsiųstas.

Anot moters, Klaipėdos verslininkai lygindami situaciją su Kaunu ir Vilniumi, nepaminėjo svarbių detalių.

„Dėl nekilnojamojo turto mokesčių tarifų – pagrindinis mokestis yra 0,8, Vilniuje ir Kaune 1 proc., o Klaipėdos rajone 0,9. Rašte įrašytas mažesnis lengvatinis tarifas Vilniuje yra pagal pastatų paskirtį – viešbučių, kultūros, maitinimo, poilsio.

Kaune – pagal teritorijas, senamiesčio ir naujamiesčio, vykdant veiklą, kuri susijusi su antikvaro, suvenyrų ir kita veikla. Pas mus 0,5 taikomas mažoms įmonėms ir nekilnojamojo turto, kurie stato gyvenamuosius būstus, tačiau senamiestyje, centre ir Smiltynėje taikomas lengvatinis tarifas, kuris taryboje mažinamas šimtu arba 50 procentų“, – komentavo K. Petraitienė.

Išgirdusi apie nulinį tarifą senamiestyje veikiančioms įmonėms, I.Česnakienė neslėpė nuostabos.

„Nulinis tarifas? Mes tokių nematėme gėrybių, jūsų klausantis atrodo, jei nebūtų davę galimybės prisijungti, na, nors prie žaizdos dėk, viskas gerai vyksta, bet visas verslas burbuliuoja. Gal įmonių struktūra tokia, kad nepatenkam, tai ačiū, kad nors kur kokius filtrus praeinam“, – kalbėjo verslininkė. Jos teigimu, savivaldybė priimdama sprendimus turėtų įtraukti verslą.

Nulinis tarifas? Mes tokių nematėm gėrybių, jūsų klausantis atrodo, jei nebūtų davę galimybės prisijungti, na, nors prie žaizdos dėk, viskas gerai vyksta, bet visas verslas burbuliuoja.

„Galvojant, kad priimamas geras sprendimas, reikia paklausti, ko reikia. Į konsiliumą turi eiti visi, poreikis išsiaiškinimas, o paskui einama į diskusijas“, – teigė moteris.

Merdintis senamiestis

Posėdyje dar kartą grįžta prie diskusijų apie Klaipėdos senamiestį, kuris jau daug metų merdi.

„Klaipėdoje nekilnojamojo turto mokestis visiškai adekvatus, bet kur jūs darote klaidą lygindama Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdos senamiesčius, kad tai nepalyginamos dimensijos, ten senamiesčiai klestintys ištisus metus, ko nėra mūsų mieste“, – sakė komiteto narys Arvydas Vaitkus.

K.Petraitienė teigė, jog nekilnojamojo turto lengvata senamiesčio verslui, vadinamasis nulinis tarifas arba 50 proc. nuolaida, taikoma nuo 2010 metų.

„Šita lengvata teikiama, kad senamiestis būtų gyvas. Kiekviena lengvata negali būti betikslė, turi būti peržiūrima.

Jeigu manome, kad šita lengvata neneša naudos, nepasiekia tikslo, tapo nebeaktuali ir išsikreipė, senamiestis neatgyja, turėtų būti naikinama, ji turi nešt naudą, tiek verslui, tiek biudžetui.

Tokie dalykai privalo būti peržiūrimi.

Nežinau, kaip tos gyvybės įpūsti, kad tos gyvybės būtų daugiau nei Vilniuje ir Kaune. Lengvata nėra kompensacinė, ji yra skatinamoji veiklą vykdantiems, kad nebūtų užkaltų langų, suteikiame lengvatą, bet nepadeda“, – neslėpė vedėja.

Verslas sunerimo ir dėl žinios, jog ketinama koreguoti automobilių statymo mokesčius. Jis išaugtų ir senamiestyje, kuriame ir taip stinga lankytojų.

Trečiadienį sutarta, kad verslas, savivaldybės administracija ir kitos suinteresuotos pusės turėtų sėsti diskusijai ir ieškoti tinkamiausių sprendimų tiek savivaldai, tiek verslui.

„Mes nesame pasislėpę, galiu prisijungti padiskutuoti dėl lengvatų, kaip jos veikia. Savivaldybė turi būti proaktyvi, pagelbėti kam sunku, bet savivaldybės galimybės, kai verslas ne maksimaliais tempais juda, pakankamai ribotos.

Tęsime diskusiją, ieškosime pačių geriausių sprendimų“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.