Lietuvos ir Italijos uostamiesčiai tampa partneriais

Jo metu taip pat buvo pristatytas projektas, sujungsiantis Klaipėdos ir Taranto uostus, siekiant vystyti turizmą, verslo plėtrą bei universitetų bendradarbiavimą.

Lietuvos-Italijos verslo forumas, kurį organizavo Italijos ambasada Lietuvoje, kvietė abiejų šalių atstovus ir verslus kalbėtis apie tai, kaip pasitelkiant tarpšalinę partnerystę, įveikti pandemijos bei karo Ukrainoje padarinius.

Renginio metu taip pat buvo aptarti tai padėsiantys įgyvendinti projektai. Vienas svarbiausių – Klaipėdos ir Taranto uostų partnerystė.

Jau ketvirtąjį kartą vykusio forumo tikslas: palaikyti abiejų šalių ekonominių ir kultūrinių santykių gyvybingumą. Apie tai renginyje pranešimus skaitė Italijos, Europos komisijos bei Lietuvos atstovai, tarp kurių viceministrai D. Garbaliauskaitė, E. Markevičiūtė ir J. Skačkauskas.

Nepaisant aptartų temų svarbos, dėmesį itin traukė Lietuvos ir Italijos uostamiesčių projektas, užtikrinsiantis darnią partnerystę ekonominiais, turizmo ir edukacijos klausimais.

Miestai – dvyniai

Anot projekto iniciatoriaus, Italijos konsulo Giuseppe Saracino, galimybė susivienyti ir plėtoti dvi teritorijas kyla dėl jų panašumo: Klaipėda bei Italijos pietuose esantis Tarantas artimi paskirtimi, išdėstymu ir savivaldybių dydžiu.

Abiejuose miestuose yra istoriniai universitetai, jie ne tik išsidėstę prie dviejų svarbių jūrų, bet ir turi prekybinius uostus, kuriuose taip pat plėtojamas turizmas.

Dėl išvardytų priežasčių, šie du miestai turi lygias galimybes į komercinius, kultūrinius ir turistinius mainus, plėtojamus per savivaldybes, universitetus bei uostus.

Taranto uostas yra vienas pirmųjų Italijoje pagal krovinių gabenimą bei užima svarbią komercinę ir strateginę padėtį. Jo išsidėstymas Viduržemio jūros viduryje taip pat svarbus ir turizmo plėtrai.

Uostas gali priimti daugiau kaip 250 laivų, tarp kurių ir kruizinių. Tarante yra garsiojo „Aldo Moro“ universiteto fakultetai, jūrų laivyno arsenalas ir vienas svarbiausių nacionalinių archeologijos muziejų.

Klaipėdos uostas, užtikrinantis susisiekimą su Baltijos regionu, taip pat yra reikšmingas keltų, jungiančių šalį su Švedija, Danija ir Vokietija, mazgas. Be turistų srauto, kurį sudaro apie 75 tūkst. keleivių per metus, čia aptarnaujama apie 50 mln. tonų krovinių.

Idėjos įgyvendinimui pritarė ir abiejų miestų merai Rinaldo Melucci bei Vytautas Grubliauskas.

Partnerystė, remiama universitetų bendradarbiavimu

Klaipėdos ir Taranto bendrystės projektas, paremtas tvirtu bendradarbiavimo pagrindu, kurį sudaro praeityje ištobulinti ryšiai tarp Vilniaus universiteto Kalbotyros katedros ir Lietuvos konsulato Apulijoje ir Bazilikatoje, jau priėmusiu keletą stažuotojų.

Taip pat abiejų apygardų „Rotary“ ir „Lions“ klubų partnerystės sutartis.

Kultūrinių mainų plėtrą, pradėtą Lietuvos studentų stažuotėmis Taranto konsulate, paskatins Klaipėdos ir „Aldo Moro“ universiteto ryšiai.

Pastarajame mokosi beveik 45 tūkst. studentų, dirba daugiau kaip 1500 dėstytojų ir 300 studentų kasmet prisijungia prie „Erasmus“ programos dalyvių.

Tuo tarpu Klaipėdos universitetas yra paruošęs daugiau nei 40 tūkst. absolventų.

Šių universitetų bendradarbiavimas atvers daugiau galimybių studentų ir dėstytojų mainams, ypač atsižvelgiant į tai, kad abu universitetai savo studijų programose turi su laivyba susijusių studijų krypčių. Konsulo Giuseppe Saracino teigimu, tai leis keistis įgūdžiais, žiniomis ir idėjomis.

Skrydžių integravimas

Šio projekto dėka, sujungiančio per du tūkstančius kilometrų nutolusias, bet daug bendro turinčias teritorijas, artimiausiais metais plėtosis svarbūs turistiniai, prekybiniai ir kultūriniai ryšiai.

Be to, dabartiniai jungiamieji skrydžiai bus integruoti su nauju skrydžiu iš Bario oro uosto. Miestų merų, dviejų universitetų centrų ir uosto administracijos įsipareigojimai sustiprins ir Lietuvos Respublikos konsulato Apulijoje ir Bazilikatoje veiklą.