Kreipiuosi, kviečiu ir prašau – tiesiog įkvėpkime visi giliai šviežio oro gurkšnį ir paprasčiausiai - susimąstykime

Ar norėtumėte, kad Jūsų vaikui kas nors į akis drėbtų žeminančius žodžius, kurie žeidžia ne vaiko klausą, bet sielą širdį?

Tikiu, kad nenorėtumėte, todėl ir savo vaikams labai aiškiai ir tvirta pasakykite, kad elementaru – elkis taip, kaip kad nori jog ir su tavimi būtį elgiamasi ir bendraujama.

O ar norėtumėte, kad Jus kas nors viešai įžeidinėtų ir koliotų, jog kalbate savo gimtąja kalba, kuria kalba ar kalbėjo Jūsų tėvai? Tikiu, kad nenorėtumėte, nes tai ir skaudu, ir skaudina...

Negi Jūsų neskaudintų, jei žinotumėte, kad nei Jūsų vaiko, nei Jūsų neužtarė, neužstojo, neapgynė greta buvę žmonės, kurie abejingai viską stebėjo ir tylomis kikeno į saują? Tikiu, kad tai būtų labai gaila ir apmaudu, todėl nepasiduokite grubioms gudrios propagandos ir melo pinklėms ir vertinkite visa tai kas vyksta šiandien pasaulyje savo galva, savo protu, savo širdimi.

...Galiu tik įsivaizduoti kaip lengva (o gal net ir patogu?) užkibti ant to melo ir dezinformacijos masalo, kurį taip sumaniai ir klastingai pateikia trolių „fabrikai“, tad gerbkime tuos, kurie geba tam nepasiduoti, o ypač rusakalbių bendruomenės žmonės. Tikrai tikiu, kad didžiausia klaida pasmerkti žmogų (o ypač vaiką!!!), už tai, kad jis kalba savo kalba, gerbia ir puoselėja savo tradicijas ir kultūrą, papročius ir tikrąją savo tautos ir šalies istoriją. Bet dar didesne klaida laikyčiau abejingumą ir skatinimą tų, kurie dergia savo valstybę ir mėgaujasi tuo, kai tai sąmoningai daro kiti.

O jei sunku tokią situaciją įsivaizduoti, pagalvokite apie savo Motiną, žmoną, dukrą, draugę – kiek jūs leistumėte ir toleruotumėte žeminantį ir žeidžiantį elgesį su Jums brangiais žmonėmis? O jei viešai ar kaip nors „subtiliai“ būtų tyčiojamasi iš Jūsų Tėvo, vyro, sūnaus, draugo ar net ir pažįstamo Jūs galėtumėte pareiti pro šalį ar sumaniai „išvengti“ tokios akistatos su blogio apraiškomis? Tikiu, kad tada abejingumo tikrai neliktų, jei esame tiesiog padoriais žmonėmis. Tikrai gerbiu kiekvieną žmogų (kalbėkime šiandien apie klaipėdietį), jei ir jis taip pat gerbia mano Tėvynę, mano (ir taip pat jo) miestą, mano kalbą, mano vertybes– tik tuomet pagarba yra tikra ir abipusė.

Mūsų miestas ir yra mūsų miestas ir jis bus toks, kokiais esame ir būsime mes. Visada mokėjome ir nepamirškime to ir dabar, kad mūsų stiprybė – nepasiduoti savo silpnybei...

Ir nesvarbu, kuria kalba kalbate, bet gerbkite kalbantį kita kalba. Rusakalbių bendruomenei noriu dar ir dar kartą išsakyti nuoširdžius ir tvirtus pagarbos ir palaikymo žodžius, besąlygiškai nepritardamas tiems „pseudo“ ir „ultra“ patriotams (bent jau save tokiais įsivaizduojančius) , leidžiantiems sau įžeidinėti kitą ar kitokį. Bet sutarkime ir susitarkime – esame šio šalies piliečiai, esam šio miesto miestiečiai, tad tas bendras visiems mums kertines vertybes PRIVLOME gerbti ir jas ginti, nes niekas kitas už mus to nepadarys.

Pagalvokime prieš sakydami, susimąstykime prieš veikdami ir visada pagalvokime – a ar aš norėčiau to paties savo atžvilgiu? Tada atsakymą gausite teisingą ir tikrą. Tikrai gausite.

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Sidebar placeholder