Kova su tarša

Kovoti su tarša – ir naktimis, ir per šventes

Darbas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste nenutrūksta nei naktimis, nei per šventes.

Vieni čia rūpinasi laivų pakrovimu ir iškrovimu, kiti dirba su technika, treti užsiima dokumentacija. 24 valandas per 7 dienas veikiantis uostas savyje talpina begalę profesijų, kurių darbas vyksta net ir kai dauguma miega ar laiką leidžia su artimaisiais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojai ištisą parą rūpinasi saugia laivyba, laivų įvedimu ir išvedimu iš uosto, jų švartavimu prie krantinių, bei įvykus avarijoms ar incidentams – likviduoja jų pasekmes.

tarša

„Kovai su tarša uosto akvatorijoje Uosto direkcija turi 9 darbuotojus. Visi šie žmonės dirba pamainomis, budi ir laukia iškvietimo. Jų darbas apima ne tik taršos naftos produktais lokalizavimą ir likvidavimą. Jie taip pat vyksta į iškvietimus, kai uosto akvatorijoje pastebimas plūduriuojantis daiktas, keliantis pavojų saugiai laivybai. Tai gali būti ir rąstai, ir padangos“, – sako Genadijus Raginis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus narų ir naftos surinkimo darbų vadovas.

Uosto direkcija vandens taršos naftos produktais stebėsenai uosto akvatorijoje yra įrengusi 12 naftos produktų aptikimo daviklių. Laivų kapitonai taip pat yra įpareigoti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai pranešti apie uosto akvatorijoje pastebėtą taršos atvejį. Budintis Uosto priežiūros skyriaus dispečeris-koordinatorius, gavęs pranešimą apie galimai pastebėtą naftos produktų dėmę, nedelsiant informuoja Uosto priežiūros skyriaus naftos surinkimo operatorius, kurie skubiai sėda į vieną iš reagavimui skirtų katerių „Zunda“ ir operatyviai vyksta į nurodytą vietą.

„Jei naftos produktai išsilieja į uosto akvatoriją, jų plitimas turi būti apribotas kuo greičiau. Teršalų lokalizavimo etape svarbiausia yra reagavimo greitis. Nuo to dažnai priklauso ir kaip greitai teršalus pavyks likviduoti, mat kuo ilgiau dėmė bus atvirame vandenyje veikiama srovių ir vėjų, tuo plačiau išsisklaidyti ji gali“, – teigia naftos surinkimo operatorių darbą organizuojantis G. Raginis.

Pasitvirtinus pirminiam pranešimui, aktyvuojamas teršimo incidentų likvidavimo planas ir kovos su tarša darbuotojų darbas prasideda. Jis susideda iš dviejų pagrindinių dalių: taršos lokalizavimo ir jos likvidavimo. Taršai lokalizuoti pasitelkiamos bonų užtvaros, kurios apsaugo nuo tolimesnio naftos produktų plitimo uosto akvatorijoje. Nustačius, kad dėmė nėra didelė, jų surinkimui pasitelkiamos absorbuojančios bonų užtvaros, kurios naftos produktus sugeria į save. Teršalų likvidavimui dar gali būti naudojamos servetėlės, kurios taip pat padeda surinkti teršalus juos į save sugerdamos. Jei dėmė per didelė ir jos likvidavimui absorbuojančių bonų užtvarų nepakanka, tada į pagalbą yra kviečiamas kitas Uosto direkcijai priklausantis laivas „Naras“, kuris turi integruotą 50 kubinių metrų talpą, į kurią naftos rinktuvais susiurbiami teršalai.

tarša

Nors Uosto direkcijos atsakomybės ribos kovai su tarša apsiriboja uosto akvatorija, tačiau kadangi ši valstybės įmonė yra apsirūpinusi visa naftos produktams surinkti skirta įranga bei yra sudariusi materialinių išteklių ir aptarnaujančio personalo pasitelkimo sutartis, esant poreikiui pagalbą teikia Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybėms. Vienas paskutinių įvykių, kai Uosto direkcija pagelbėjo Klaipėdos miesto savivaldybei, buvo 2021 m. gruodžio 31-ąją, laikrodžiui mušant pirmąsias paskutinės metų dienos minutes. Tąkart dyzelinu ir panaudota alyva užteršta Danės upė.

„Naujus metus pasitikome likviduodami taršą. Šis atvejis buvo išskirtinis tuo, kad upėje buvo užterštos ledų sangrūdos, kurias visų pirma reikėjo iš Danės ištraukti. Mūsų darbuotojai, pasitelkę laivą „Naras“ su jame integruotu kranu, ledus rinko į specialų laive esantį 5 kubinių metrų konteinerį, vėliau krantinėje buvo pastatytas papildomas konteineris užterštiems ledams sudėti. Tik surinkus visus ledus, bonų užtvaromis aptvertoje Danės upės zonoje, naftos rinktuvais vandenyje likę teršalai buvo susiurbti. Dirbome kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgomis“, – pasakoja G. Raginis.

tarša

Taršos likvidavimas nėra paprastas darbas. Iš darbuotojų jis reikalauja ne tik fizinės jėgos ar greito reagavimo, bet ir susitelkimo, streso valdymo žinių. Pačiai Uosto direkcijai jis brangiai kainuoja ir finansiškai.

„Vienas metras bonų užtvarų kainuoja 10 eurų, o jei incidentas didesnis, kaip pavyzdžiui įvykis Danės upėje, jų sunaudojama ir keli šimtai metrų. Paskui juos dar ir utilizuoti reikia. Taršos likvidavimas jau yra paskutinis etapas. Kad incidentas neįvyktų, labai svarbu aktyviai dirbti vykdant prevenciją, šviečiant žmones apie taršos keliamus pavojus, žalą gamtai ir žmogui“, – sako G. Raginis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsakinga ne tik už taršos naftos produktais uosto akvatorijoje lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau ir už uosto veiklos administravimą, saugios laivybos uoste užtikrinimą, uosto vystymą ir infrastruktūros gerinimą. Ji taip pat organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder