Kompensacijoms už šildymą pinigų bus

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neprognozuoja, kiek didės kompensacijų už šildymą suma.

„Neturime tokių ekonomistų, kurie galėtų prognozuoti“, - sako A. Liesytė.

Tačiau, anot jos, kompensacijoms pinigų tikrai nepritrūks ir jas gaus visi, kuriems priklauso.

„Tai yra savivaldybėms deleguota funkcija ir bendrame miesto biudžete pinigai yra suplanuoti“, - teigia A. Liesytė.

Anot jos, prasidėjus šildymo sezonui lėšų poreikis bus skaičiuojamas kiekvieną mėnesį ir derinamas su Finansų skyriumi.

Daugėja paramos gavėjų

Kompensacijų sumos augs ne vien dėl pabrangusios šilumos, bet ir dėl to, kad nuo šių metų birželio iki 147 Eur padidėjo valstybės remiamas pajamų dydis.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant prašymus dėl kompensacijų laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas, tačiau apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos (dividendai, palūkanos, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos pajamos).

Todėl gali būti prašoma, kad kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti siekiantys asmenys pateiktų dokumentus apie pajamas ir turtą (banko sąskaitų išrašai, nuomos sutartys ir pan.).

Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymus dėl kompensacijų, teisės aktų numatytais atvejais yra tikrinamos gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas.

Kompensuos ir malkas

Kompensacijas už šildymą Klaipėdoje gali gauti ir malkomis, granulėmis ar briketais besišildantys gyventojai.

Praėjusį šildymo sezoną Klaipėdoje buvo 67 šeimos, kurios gavo kompensacijas už šildymą kietuoju kuru. Tokių asmenų, kurie kūrentų akmens anglis ir kreiptųsi dėl kompensacijų, mieste nebuvo.

Per praėjusį šildymo sezoną tiems, kurie šildosi kūrendami mediena, buvo išmokėta 19,4 tūkstančio eurų kompensacijų.

Šiemet ši suma turėtų būti žymiai didesnė.

Klaipėdos savivaldybės specialistai rugpjūčio mėnesį atliko kainų apklausą ir nustatė, kad malkos per metus pabrango daugiau nei dvigubai, vidutiniškai iki 100 eurų už kietmetrį.

Savivaldybės specialistų surinktais duomenimis, atitinkamai brango ir medžio drožlių granulės - vidutiniškai iki 560 eurų už toną, medžio pjuvenų briketai - iki 444,5 euro už toną.

Būtent tokiomis kainomis Savivaldybės specialistai vadovausis apskaičiuodami kompensacijas žmonės, kurie savo būstui ir vandeniui šildyti naudoja kietąjį kurą.

Toks sprendimo projektas šiuo metu svarstomas Savivaldybės tarybos komitetuose ir turėtų būti pateiktas artimiausią posėdį Tarybai tvirtinti.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, dėl šildymo kainų augimo ir valstybės remiamų pajamų padidinimo savivaldybėms papildomai skirta apie 42 mln. Eur.

Siekiama, kad namų ūkiai, pritaikius valstybės paramą, už šildymą mokėtų ne daugiau nei dešimtadalį į rankas gaunamų pajamų.

Ministrė “Žinių radijui” sakė, kad šiemet kompensacijų gavėjų ratas gali išaugti 20-30 procentų.