Klaipėdos ženklas – miesto savitumo atspindys

Istorijos kryžkelės miestui lėmė netikėtus posūkius. 1945 m. sausį čia beveik neliko čiabuvių – vietinių gyventojų. Atėjo nauji svetimi.

Nors praraja tarp dabarties ir praeities jaučiama iki šiol, Klaipėda atlaikė negandas ir galiausiai tapo veržliu, gyvu ir mylimu miestu. Vienintelis šalyje uostamiestis šiandien gali didžiuotis turtinga praeitimi skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausiu heraldiniu simboliu dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Minint Klaipėdos 770-mečio jubiliejų, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka vykdo projektą „Klaipėdos ženklai ir jų sklaida“, kurį parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.

2022 metų vasarą bibliotekoje buvo surengta paroda „Klaipėdos ženklai“, skirta Klaipėdos gimtadieniui, kuri veiks iki gruodžio 29 d.  Joje pristatyti svarbiausi miesto savitumą atspindintys ženklai – Klaipėdos heraldiniai simboliai, herbo raida bei sklaida. Klaipėdos heraldinio simbolio panaudojimo arealas labai platus: nuo antspaudo iki suvenyro, nuo dokumento iki lėkštės, nuo reklamos iki garbingo apdovanojimo.

Pristatomi objektai saugomi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (KLAVB) archyvuose, Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) archyve, Manheimo archyve MARCHIVUM, Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne (GStA PK) bei klaipėdiečių asmeninėse kolekcijose.

Šios parodos inspiracija – naujas Krašto paveldo gido maršrutas „Klaipėdos ženklai miesto gatvėse“.  Maršruto autorė – Klaipėdos apskrities gidų gildijos pirmininkė Rasa Miuller. Anot maršruto kūrėjos keliaudami juo sužinosite: „Kokius pastatus puošia ar puošė Klaipėdos herbas, ką reiškia jame vaizduojami ženklai. Jis padės Jums atrasti Klaipėdos herbą ant daugelio objektų: ant vienų jis aiškiai matomas, išryškintas, o kituose – tarsi „paslėptas“.

Sekdami herbo „pėdomis“, susipažinsite ir su dalimi miesto istorijos: kaip Klaipėda vystėsi, kodėl jos toks senamiesčio gatvių planas, kada miestas leido savo pinigus, kokių klaipėdiečių pėdos įspaustos miesto grindinyje ir už ką, kada prie Biržos tilto pirmą kartą atsirado informacinis stulpas ir kas jį pastatė. Taip pat sužinosite ir Klaipėdos rotušės bei teatro istoriją“.

Klaipėdos simbolias miesto gatvėse

Dalis dokumentuose užfiksuotų Klaipėdos ženklų yra išlikę archyvuose ir bibliotekose, tačiau Klaipėdos miesto erdvėse tarpukariu buvusių heraldinių simbolių yra išlikę nedaug, nes jie buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu arba jau po karo.

Klaipėdoje dauguma municipalinių statinių buvo puošiami miesto herbu. Tai parodo pastato svarbą, o tuo pačiu padeda miesto ženklui „įaugti“ į kiekvieno miestiečio sąmonę, tapti atpažįstamu ir brangiu simboliu.

Bene svarbiausias miesto pastatas jau nuo senų laikų buvo rotušė. Klaipėdos valdžia kėlėsi iš vienų patalpų į kitas net keletą kartų. 1846 m. magistratas įsigijo išvaizdų gyvenamąjį namą dešiniajame Dangės upės krante. 1875–1877 m. pastatas buvo rekonstruotas (architektas Cornelius). Galbūt tada, namą pilnai pritaikant magistrato reikmėms, jo fasade ir buvo įkomponuoti heraldikos ženklai ir to meto simboliai: miesto herbas, prūsiškieji ereliai, kaukės. Šiuo metu šiame istoriniame pastate dirba miesto meras, virš pastato plazda Klaipėdos miesto vėliava, jį tebepuošia šiek tiek pakeistas Klaipėdos miesto herbas. Deja, pastato viduje autentiškų detalių beveik nebeliko.

Aut. Raimondas Žičkus

Miesto herbais buvo papuošti dar keletas miestui svarbių pastatų. Ypač puošniai atrodo kupidonų apglėbtas miesto herbas Klaipėdos dramos teatro frontone.

Miesto herbas, kurio įrėminimas puoštas taip pat berniuko figūra, ilgus metus puikavosi ir ant namo Tiltų g. 1., kuriame 1915 m. buvo atidaryta miesto Taupomoji kasa (architektas Waltheris Kleemannas). Herbas jau restauruotas ir keliaus į senąją vietą, kai bus restauruotas ir pats pastatas.

Kiti heraldiniai simboliai, puošę Klaipėdą tarpukariu, neišliko.

Ant kitos Taupomosios kasos pastato (dab. Herkaus Manto g. 2), pastatyto 1938 m. (architektas Paulis Giesingas) buvo užkeltas miesto herbas ir iš tolo siuntė žinią, kad tai – ypatingas miesto pastatas. Miesto herbo ant šio pastato jau seniai nebėra. Jis matomas tik senose nuotraukose. Sovietmečiu miesto heraldiniai simboliai buvo nudaužyti ir nuo kitų, miestui buvusių svarbių, pastatų.

Taupomosios kasos pastatas. Ant pastato frontono ažūrinis miesto herbas. KLAVB, AdM

Klaipėdos herbas su kartušu puošė namą Liepų g. 53. Pastatas priklausė didžiuliam skerdyklos kompleksui.

Buvęs skerdyklos administracinis pastatas 2022 m. Fotogr. Arvidas Jasmanis

Klaipėdos herbas ant buvusio skerdyklos administracinio pastato apie 1963–1975 m. Fotogr. Bernardas Aleknavičius

Metalinis ažūrinis Klaipėdos herbas puikavosi ir ant miesto Labdarybės namų (dab. Uosto g. 22). Tai buvo pirmas tokio tipo statinys Baltijos jūros pakrantėje, iškilęs 1913 m. (architektas Walther Kleemann).

Labdarybės namų pastatas. KLAVB, AdM

Šiuolaikinę Klaipėdą miesto heraldinis simbolis puošia daugelyje vietų – gatvėse ant pastatų, paminklų, kultūros vertybių, net ant kanalizacijos šulinių...

Dekoratyvinis akcentas „Herbai“, kurio autorius – Lionginas Garla, įkurdintas skiriamojoje Taikos prospekto dalyje tarp eismo juostų šalia sankryžos su Debreceno gatve. Jis sukurtas 1970 m. ir skirtas paminėti Klaipėdos ir Debreceno (Vengrija) miestų partnerystei, jį puošia Klaipėdos ir Debreceno miestų herbai.

Įdomu tai, kad 1985 metais tuometės Rytų Vokietijos Apoldos mieste Klaipėdos karilionui pagamintas 900 kg sveriantis varpas „Kristupas“ taip pat buvo papuoštas Klaipėdos miesto herbu. Karilionas buvo sumontuotas 1987 m. Centrinio pašto rūmų bokšte (Liepų g. 16). 2006 m. jį pakeitus nauju instrumentu, trys didžiausi ir gražiausi varpai puošia Klaipėdos erdves. „Kristupas“ džiugina akį Karlskronos aikštėje prie Pilies tilto.

Herbo simbolikos svarbą klaipėdiečiams rodo faktas, kad jo motyvas naudojamas ir smulkiojoje skulptūroje. Mažvydo alėją puošia į stilizuotą miesto herbą atsirėmęs bronzinis berniukas „Klaipėdietis“ (skulptorius Svajūnas Jurkus, architektas Vytautas Paulionis).

VE nuotr.

Miesto heraldinis simbolis atvaizduotas ant „Kaminkrėčio sagos“ Kurpių g. 8 (skulptorius Klaudijus Pūdymas), ant skulptūrinės kompozicijos „Senamiesčio paštas“ Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje (skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas), Inos Šuliak kompozicijos „Puodynė su pinigais“ monetų (pastato Tiltų g. 1 šiaurinis kampas).

Ant pastato Herkaus Manto g. 1 pritvirtintoje informacinėje lentoje informuojama, kad šiame pastate iki Antrojo pasaulinio karo buvo leidžiamas miesto laikraštis „Memeler Dampfboot“, įspausta emblema (užrašas su laivu, kaip ant titulinio laikraščio puslapio), o ant vieno emblemos laivo stiebo puikuojasi Klaipėdos herbas.

Klaipėdos simbolį galime pamatyti ir ant kitos informacinės lentos, tiksliau – prie „Grandinių“ tilto Žvejų g. 22, šalia „Juodojo vaiduoklio“ legendos aprašymo.

Netoliese yra per Kalvių plenerą „Keturi vėjai“ iškalta figūrų kompozicija, kurioje taip pat įkomponuotas Klaipėdos herbas.

Klaipėdos elingo kaimynystėje veikiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje 2019 m., minint Paulio Lindenau laivų statyklos įkūrimo šimtmetį, pradėjo veikti nedidelis muziejus, kuriame pristatoma miesto laivų statybos pramonės istorija.

Ant pastato – užrašas „Lindenau-Werft ekspozicija“ ir Lindenau įmonės emblema, kurioje aiškiai atpažįstamas miesto heraldinis simbolis. 

Rasos Miuller nuotr.

Lindenau laivų statykla gamino ne tik laivus, plaukiojančius dokus, kranus, bet net ir kanalizacijos šulinių dangčius, kurių dar yra išlikę mieste. O ant šiuolaikinių tokių dangčių irgi galime pamatyti Klaipėdos miesto herbą.

Herbais puošiami ne tik pastatai ar skulptūros. Miesto herbas yra atvaizduotas ir išlikusiuose XIX a. riboženkliuose. Tokius, Klaipėdos ribas žyminčius akmeninius riboženklius, galima išvysti Kuršių nerijoje, pietinėje miesto dalyje prie Kairių poligono ir P. Lideikio gatvėje.

Miesto herbai ant didžiulių stendų pasitinka ir į Klaipėdą sausuma ar vandeniu grįžtančius klaipėdiečius ar atvykstančius turistus. Klaipėdos herbas aiškiai matomas ant miesto informacinių stendų.

Kituose Lietuvos miestuose taip pat būta Klaipėdos ženklų. Kaune ant Karininkų ramovės rūmų (A. Mickevičiaus g. 19) fasado virš įėjimo yra įkomponuoti trijų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai, sukurti 1937 m. Jų autorius – skulptorius Bronius Pundzius. Klaipėdos ir kitų minėtų miestų herbai yra išlikę.

Kaune 1922 m. Karo muziejaus (K. Donelaičio g.) bokšte buvo pakabinti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbai. Senojo Karo muziejaus pastato bokštas buvo nugriautas 1934 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus naujojo pastato bokšto fasadas 1937–1938 m. dekoruotas metalinėmis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbų plokštėmis. 1942 m. muziejaus administracija buvo priversta atiduoti tas herbų plokštes hitlerininkams kaip metalo laužą karo reikmėms[1]. Miestų herbų plokštės neatkurtos iki šiol.

Kauno centrinio pašto rūmuose (Laisvės al. 102), atidarytuose 1932 m., operacijų salės sienų viršų be kitų dekoro elementų papuošė Vilniaus, Klaipėdos ir Gardino miestų herbai. Sovietmečiu operacijų salės sienų tapyba sunaikinta. Po 1990 m. miestų herbai (taip pat ir Klaipėdos) atkurti, bet kitokio stiliaus ir šiek tiek kitose sienų vietose. Vilniuje Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje tarp Lietuvos miestų herbų yra ir Klaipėdos herbas.

-----------------------------------

[1] Nukentėję paminklai / sudarė ir redagavo Marija Skirmantienė, Jonas Varnauskas. Vilnius, 1994, p. 47