Klaipėdos viešojo transporto sistemos modelis - populiariausias Europoje

KKT surengė konferenciją „Miesto viešojo transporto sistemų iššūkiai artėjant 2030-iesiems“.

Pagrindinį pranešimą konferencijoje skaitė „Smart Continent“ projekto vadovas ir transporto srities ekspertas Andrius Jaržemskis. Jis pažymėjo, kad Klaipėda yra pasirinkusi populiariausią Europoje viešojo transporto organizavimo modelį.

Tai yra kai transporto agentūra, uostamiesčio atveju KKT, jau 20 metų organizuoja konkursus, kurių laimėtojai už rinkos kainą teikia keleivių pervežimo paslaugą.

Anot A. Jaržemskio, tokia sistema leidžia sukurti išplėtotą viešojo transporto tinklą už konkurencingą rinkos kainą.

Todėl šis viešojo transporto organizavimo būdas yra populiaresnis už kitus du.

Sistemos, kur viešasis transportas yra paliktas veikti vien rinkos sąlygomis, pagrindinis trūkumas yra tas, kad paslauga neteikiama tose vietovėse, kur tai komerciškai nenaudinga. Todėl dalis gyventojų atokesnėse vietovėse lieka be viešojo transporto paslaugos.

Trečiasis variantas yra valstybės ar savivaldos monopolis viešojo transporto srityje. Tai gali būti vadinamieji vidaus sandoriai, kuriais savivaldybės perka paslaugas iš vežėjų, kurie priklauso pačioms savivaldybėms.

Tokiu atveju neveikia rinkos mechanizmas ir dažniausiai viešojo transporto paslauga yra nuperkama brangiau.

Sostinėje brangiau

Tai akivaizdžiai parodo ir Lietuvos pavyzdys. Lyginamoji paslaugų kainų Klaipėdoje ir Vilniuje analizė rodo, kad privačių vežėjų kainos yra mažesnės.

KKT konkursų būdu nupirkta keleivių pervežimo paslauga iš privačių vežėjų, skaičiuojant vieną kilometrą ridos dviašiam miesto autobusui, yra 1,37 euro. O štai Savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ analogišką paslaugą teikia 68 procentais brangiau - 2,3 euro už vieną kilometrą autobuso ridos (žr. lentelę).

Konkurencinėje rinkoje dirbanti Klaipėdos savivaldybės įmonė UAB „Klaipėdos paslaugos“ (buvusi UAB Klaipėdos autobusų parkas) taip pat yra skatinama dirbti efektyviai ir paslaugas teikia 38 procentais pigiau nei „Vilniaus viešasis transportas“ - 1,67 euro už vieną kilometrą dviejų ašių autobuso ridos.

Regioninės sistemos

Pasak A. Jaržemskio, kita labai svari viešojo transporto sistemų vystymo kryptis yra regioninė plėtra.

Jis pateikia Didžiosios Britanijos pavyzdį, kur į vieną viešojo transporto sistemą jungiasi 6-7 administracinės teritorijos, kuriose gyvena apie 15 milijonų žmonių.

Tokius procesus skatina kelios priežastys. Pirmiausia tai viešojo transporto pasiekiamumo užtikrinimas.

Šiandieninė situacija tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje rodo, kad žmonės neretai gyvena vienoje savivaldybėje, o dirba kaimyninėje. ES skatina tokią regioninę plėtrą, tačiau kartu iškyla transporto problema.

Siekiant mažinti automobilių srautus ir susidarančias spūstis alternatyva yra išplėtotas viešojo transporto tinklas. Jį ir gali sukurti regioninė transporto agentūra, kartu spręsdama savivaldybių bendradarbiavimo ir finansinių resursų paskirstymo tarp regionų klausimus.

Kitas regioninės sistemos pranašumas yra masto ekonomika, kuri padeda sumažinti sistemos administravimo kaštus bei pigiau pirkti vežėjų paslaugas.

Pasak A. Jaržemskio, būtent regioninės transporto agentūros padeda atskiroms savivaldybėms susitarti, o svarbiausia - paskirstyti finansavimą atsižvelgiant į realiai rajono gyventojams suteiktas paslaugas.

Klaipėdos regionas

KKT vadovas Gintaras Neniškis sako, jog KKT vienintelis Lietuvoje sukūrė regioninę viešojo transporto sistemą, kuri su bendru elektroniniu bilietu ir regioniniais maršrutais sujungė Klaipėdą su keturiomis kaimyninėmis savivaldybėmis.

„Be Klaipėdos miesto, aktyviausiai dirbame kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe. Integruoto viešojo transporto maršrutai veikia su Palangos ir Kretingos rajono savivaldybėmis. Naujausias mūsų regiono viešojo transporto sistemos partneris yra Šilutės savivaldybė“, - sako G. Neniškis.

Anot jo, šiuo metu KKT administruojama sistema sujungia 35 maršrutus pačioje Klaipėdoje ir 22 regioninius. Planuojama, kad vien regione iki 2025 metų KKT administruojamų viešojo transporto maršrutų skaičius išaugs iki 35.

„Savivaldybės jau mato KKT, kaip viešojo transporto agentūros, efektyvumą. Klaipėdoje gimusi sistema šiuo metu labai aktyviai plečiasi į regioną. Kaip tik šiuo metu esame paskelbę konkursus dėl Klaipėdos rajono maršrutų aptarnavimo. Įgyvendinus šį projektą KKT pagal sutartį su Savivaldybe visiškai aptarnaus Klaipėdos rajono viešojo transporto sistemą“, - sako G. Neniškis.

Jis mato, kad savivaldybės ima taupyti kaštus, kuriuos patiria administruodamos viešojo transporto sistemas.

KKT skaičiavimai rodo, kad 88 procentus sąnaudų sudaro mokestis vežėjams už ridą. Likę 12 procentų apima elektroninio bilieto sistemos sukūrimo, įdiegimo ir palaikymo sąnaudas, administravimo, keleivių informavimo priemonių, maršrutų ir tvarkaraščių planavimo bei monitoringo, bilietų ir vežėjų kontrolės ir kitas paslaugas, kurias kompleksiškai teikia KKT.

„Plečiantis mūsų kuriamam regioninio viešojo transporto tinklui administravimo dalis dar sumažės“, - prognozuoja G. Neniškis.

KAINOS. Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybių perkamų viešojo transporto paslaugų kainų palyginimas 2023 metais. KKT nuotr.

Transporto pasiekiamumas

A. Jaržemskis pažymi, kad naujausi statistikos duomenys rodo, jog lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje ir toliau didėja.

Todėl viešojo transporto laukia dideli iššūkiai, kad gyventojai persėstų į autobusus, o spūstys keliuose nedidėtų.

Vienas pagrindinių kriterijų gyventojams yra viešojo transporto prieinamumas (ang. Accessibility).

„Daug svarbiau yra maršrutų dažnis, o ne jų buvimas, kai autobusas važiuoja tik kartą per dieną“, - akcentuoja A. Jaržemskis.

Anot jo, Europoje jau atsiranda modelis, kai viešasis transportas mažiau populiariuose maršrutuose dirba socialinio taksi principu, kai gyventojas transporto priemonę išsikviečia tiesiog telefonu.

Žaliasis transportas

Nuo 2030 metų visas viešasis transportas, kuris važiuos per miestų centrinę dalį, turės būti elektrinis. Lietuva kelia sau tikslą šią nuostatą realizuoti jau 2029 metais. Todėl artimiausiais metais vyks spartus transporto priemonių parko atnaujinimo procesas. Vežėjai įsigis netaršius arba mažai taršius autobusus.

„Šiuo metu KKT administruojamuose viešojo transporto maršrutuose dirbančių autobusų amžiaus vidurkis yra 10,5 metų. Tai yra geras rodiklis net žiūrint Europos masteliu“, - sako G. Neniškis.

Anot jo, 2023 metų pabaigoje taršios transporto priemonės sudarys 46 procentus tik Klaipėdos miesto viešojo transporto parko. Tačiau pagal KKT rengiamą planą jau po poros metų, po naujų konkursų jas visiškai turėtų pakeisti netaršūs arba alternatyviais degalais varomi autobusai.

„Iš pirmo žvilgsnio viešojo transporto sistemos pritaikymui naujiems reikalavimams dar yra laiko, tačiau sprendimus reikia priimti jau dabar“, - sako G. Neniškis.

Anot jo, KKT šiemet mini jau 20 metų savo veiklos sukaktį ir per šį laikotarpį yra nueitas labai ilgas kelias, o patirtimi įstaiga dalinasi ne tik su partneriais regione, bet ir visoje Lietuvoje.

„Efektyviai veikiančiai sistemai sukurti prireikė tikrai nemažai laiko, tačiau jos tobulinimas ir plėtra yra nesibaigiantis procesas. Pagrindinis tikslas - keleivių lūkesčių pildymas“, - sako G. Neniškis.