Klaipėdos miesto tarybos sprendimas atrišo rankas investicijoms į lietaus tinklus

„Džiaugiuosi, kad miesto taryba po kone dešimtmetį trukusių diskusijų, ryžosi svarbiam klaipėdiečiams žingsniui, kuris miestui padės palaipsniui išvaduoti nuo potvynių.

Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas buvo neišvengiamas žingsnis siekiant sudaryti tinkamas sąlygas kurti ir plėtoti infrastruktūrą, kuri yra gerokai nusidėvėjusi ir vietomis net avarinė.

2017 – 2020 metais į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją Klaipėdos miesto savivaldybė investavo 458 tūkstančius eurų, tačiau tokios apimtys nebuvo pakankamos gyventojams užtikrinant kokybiškos paslaugos teikimą.

Perdavus tinklus bendrovei „Klaipėdos vanduo“ atsiras galimybė investuoti į problematiškiausias vietas, kurios po didesnės liūties patvinsta“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis

Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perduota ne tik paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūra, bet ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtrauktos miesto gatvės bei pėsčiųjų takai, tai maždaug sudaro 853 hektarus.

Šiuo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė siekia sumažinti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą juridiniams asmenims, kuris dėl investicijų į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą padidėtų.

„Klaipėdos savivaldybei už miesto gatvių ir pėsčiųjų takų paviršinių nuotekų tvarkymą metinis mokestis sudarytų 824,2 tūkstančius eurų.

Tai maždaug 756,6 tūkstančių eurų daugiau nei mokama šiuo metu, tačiau miestui nebereikėtų skirti papildomai lėšų tinklų remonto darbams, taigi bendras savivaldybės mokestis sudarytų apie 600 tūkstančių eurų.

Tuo pačiu labai atsakingai pareiškiame, kad dėl paviršinių nuotekų tinklų perdavimo, gyventojams neteks mokėti vadinamojo „lietaus“ mokesčio.

Tokių svarstymų nėra ir net negali būti, tad gyventojams šis sprendimas niekaip neįtakos finansiškai, o priešingai užtikrinsime tinkamas ir kokybiškas paslaugas bei sumažinsime potvynių rizikas mieste.

Už paviršinių nuotekų tvarkymą moka ir toliau mokės tik juridiniai asmenys, kuriems šis mokestis gali padidėti nuo 0,13 iki 0,15 euro centų už kubinį metrą“, – tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Šiuo metu net 75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklai skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų, tinklų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, o bendras jų ilgis siekia daugiau nei 9 kilometrus.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atlikusi probleminių vietų ir dažniausiai nuo potvynių kenčiančių miesto dalių analizę, planuoja, per trejus metus į paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, kapitalinį remontą ir naujų tinklų tiesimą investuoti apie 8-9 milijonus eurų.

„Kol paviršinių nuotekų tinklus valdėme panaudos sutartimi, mūsų rankos buvo surištos – negalėjome investuoti, o dabar perimdami tai nuosavybes teise mes galėsime į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą, o tai reiškia apie 600 tūkstančių eurų kasmet didesnes pajamas, kurias investuosime į probleminių vietų rekonstrukciją, kapitalinį remontą.

Suskaičiavome, kad kasmet galėtumėme rekonstruoti maždaug 2 kilometrus tinklų apie 50 kilometrų išplauti aukšto slėgio technologija tinklus nuo apsinešimų bei atlikti tinklų diagnostiką, kuri užtikrintų savalaikį problemų sprendimą, taip pat per trejus metus planuojame pastatyti dvejus valymo įrenginius, kurie užtikrintų nuotekų valymą.

Taip pat siektumėme Europos Sąjungos paramos sprendžiant lietaus tinklų problemas mieste“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Paviršinių nuotekų tinklų perdavimas nuosavybes teise bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir investicijos į lietaus tinklų rekonstrukciją, remontą ir naujų tinklų tiesimą neturėtų įtakos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainai gyventojams. Paviršinių nuotekų tvarkymui vykdoma atskira apskaita, kuri nėra įtraukta į vandens ir nuotekų tvarkymo kainą.