Klaipėdos gatvių švaros indeksą nustatys šveicariška technologija

Dvi savaites savanoriai važinės dviračiu su dirbtinio intelekto kamera, kuri nustatys miesto gatvių švaros indeksą. Tikimasi, kad viešai skelbiami matavimų rezultatai primins apie šiukšlinimo problemą bei paskatins gyventojų sąmoningumą.

Dalindamasi mintimis apie projekto naudą, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sakė, kad išmaniosios technologijos miestų tvarkymo srityje – teigiamas žingsnis. Mieste nuolat ieškoma būdų, kaip efektyvinti miesto švarą: „Klaipėdos savivaldybė jau daugelį metų

Viešojo pirkimo konkurso sąlygose įtraukia reikalavimą dėl GPS sistemos naudojimo tvarkymo darbus vykdančių rangovų mašinose. Taip užtikrinama paslaugų kontrolė“, - apie šiuo metu taikomas technologijas kalbėjo I. Šakalienė.

Šveicarų startuolis „Cortexia“ siūlo būdą, kaip optimizuoti miestų aplinkos tvarkymą. Prie dviračio pritvirtinta išmanioji kamera fiksuoja gatvėje esančias šiukšles, o dirbtinio intelekto algoritmas identifikuoja iki 40 skirtingų šiukšlių: nuorūkas, ekskrementus, lapus ir kt.

Gauti duomenys leidžia nustatyti miesto švaros indeksą. Vertinant atsižvelgiama į nešvarą sąlygojusius veiksnius, atliekų kiekį ir jų poveikį.

Tai padeda įgyvendinant miestų tvarkymo priemones: efektyviai paskirstyti valymo darbus, šiukšliadėžes ar net organizuoti socialinės reklamos kampanijas.

Pastebėta, kad miestai, kurie aplinkos tvarkymo praktikoje taiko išmaniąsias technologijas, tampa ne tik švaresni ir patrauklesni, bet ir tvaresni, prisideda prie gyventojų sąmoningumo didinimo.

„Kaip bebūtų gaila, gyventojai dar ne visuomet atliekomis atsikrato tinkamai. 2020 m. sutvarkyti 45 nelegalūs sąvartynai:  stambiagabaritės atliekos, padangos, žaliosios atliekos, atliekamas pavienėmis atliekomis užterštų teritorijų valymas, kuris apima 10 132 m2 plotą. Tam iš biudžeto pernai panaudota 88 705  Eur“, - apie iššūkius kalbėjo I. Šakalienė.

Remiantis miestų, kurie jau įsidiegė „Cortexia“ sistemą duomenimis, taumopos gatvių valymo išlaidos: Ženevoje sutaupoma iki 1.5 milijono per metus, Ciuriche – 10 proc. gatvių valymo išlaidų. Nauda ne tik ekonominė – surinkti ir išanalizuoti duomenys leidžia ieškoti ir kūrybinių sprendimų, kurie skatintų gyventojų sąmoningumą. 

Organizacijos „Mes Darom“ projektas „Švarūs miestai“ vyksta keliais etapais ir savanoriai-dviratininkai jau važinėjo Vilniuje ir Kaune.

Kaune savanoriavęs dviratininkas Mindaugas Arnašius dalinosi patirtimi: „Tiek aš pats, tiek aplinkiniai pamačius tokį dviratį bando sužinoti apie šio keisto dviračio misiją. Praktiškai kasdien tenka pasidalinti informacija, kokia yra ant dviračio esančios įrangos paskirtis.

Smagu prisidėti  prie kilnaus projekto ir geros patirties. Net ir važiuojant matai žiūrinčius žmones, kurie pasitinka šiltais skatinančiais toliau minti žvilgsniais. Man tai yra būdas prisidėti prie tvaresnio miesto kūrimo“.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose surinkų duomenų analizę atliks Šveicarijos mokslininkai, o rezultatai bus pristatyti ne tik atliekų tvarkytojams, miestų savivaldybių atstovams, bet ir plačiajai visuomenei.

„Švarūs miestai“ dviratininkų kelionių įspūdžius galite sekti  socialiniuose tinkluose @MesDarom. Daugiau informacijos apie bendrą akcijos „Darom“ bei Šveicarijos startuolio „Cortexia“ projektą skaitykite www.mesdarom.lt