Klaipėdoje - didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Didžiuosiuose šalies mietuose kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore padidėjimui įtakos turėjo sausi, nevalyti miestų dangos paviršiai ir besikaupiantys teršalai iš individualių namų patalpų šildymo.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovės ryšiams su visuomene Tomos Jakutytės, oro užterštumas padidėjo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (sausi ir mažai vėjuoti orai), todėl teršalai, daugiausia susidarę degimo metu, aplinkos ore kaupiasi ir blogai išsisklaido.

"Taip pat pakeltoji tarša (sausi, pradžiūvę ir nevalyti miestų dangos paviršiai), kuomet smulkios druskų, smėlio ir dirvožemio kietosios dalelės patenka į aplinkos orą. Transporto taršos įtaka (intensyviai judantis transportas) – automobilių keliamos dulkės gatvėse. Dar besikaupiantys teršalai iš individualių namų dėl intensyvaus kūrenimo šildant gyvenamąsias patalpas", - sakė T. Jakutytė.

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).

Užterštumas kenkia visų žmonių sveikatai, tačiau jautriausi yra vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios bei asmenys sergantys bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

"Esant aukštam oro užterštumui gyventojai (ypač jautrios grupės: ligoniai, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai) turėtų apriboti fizinę veiklą lauke, kartais to reikėtų atsisakyti visai, kol oro kokybė nepagerės.

Pastarosiomis dienomis, kuomet vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos (oro teršalai aplinkoje sklaidosi prastai), ir naktimis spaudžiant šaltukui, individualių namų gyventojai suvartoja daugiau kietojo kuro. Dėl to, rekomenduojame patalpas išsivėdinti dienos metu, kai oro kokybė būna santykinai geresnė. Taip pat, patalpų šildymą pagal galimybes nešildyti kietuoju kuru, o naudoti dujinį ar elektrinį šildymą", - dėstė T. Jakutytė.

Pasak jos, gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į šaligatviuose ir gatvių kelkraščiuose susikaupusias, po žiemos užsilikusias smėlio, druskos ir purvo sankaupas. Savivaldybės yra atsakingos už šių sankaupų savalaikį išvalymą (išvežimą), tačiau savo kiemus ir savo gyvenamąją aplinką gali valytis ir patys gyventojai, kiemsargiai.

Taip pat, gyventojai raginami naudotis visuomeniniu viešuoju transportu.

Vengti važinėti automobiliu, kai jame sėdi vienas žmogus – pats vairuotojas.

Automobilių srautai, o ypač transporto kamščiai stipriai pablogina oro kokybę vietovėje.

Kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore viršijo nustatytas ribines vertes ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

NVSC rekomendacijos padidėjusio oro užterštumo sąlygomis:

1. Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.

2. Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.

3. Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).

4. Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.

5. Soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų.

6. Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.