Klaipėdiečiams pristatė aplinkos monitoringo programą

Monitoringas apims visą miesto teritoriją. 32 tyrimo vietose bus vykdomi fiksuoti matavimai, o dar dviejose - Šermukšnių ir Rūtų gatvių sankryžoje - bus vykdomi nepertraukiami kietųjų dalelių ir dulkėtumo matavimai.

Pasak Darnaus vystymosi instituto vadovo Ramūno Markausko, tyrimo rezultatai tiesiogiai iš automatinių oro analizatorių bus viešinami Savivaldybės aplinkos monitoringo interneto duomenų bazėje. „Tokiu būdu visuomenė iš karto matys esamą padėtį šiose dviejose tyrimo vietose“, - kalbėjo vadovas.

Tačiau norint, kad tokie duomenys realiuoju laiku pasiektų uostamiesčio gyventojus, būtina atlikti specialios duomenų bazės parengimo, suprogramavimo ir suderinimo su parametrų matavimus fiksuojančia įranga darbus.

Kitos dvi tyrimo vietos numatytos Melnragėje esančioje Molo gatvėje ir Sportininkų gatvėje prie gyvenamųjų namų. Čia bus vykdomi indikatoriniai lakiųjų organinių junginių matavimai.

R. Markauskas akcentavo, kad, siekiant tikslumo, bus keičiami aplinkos oro mėginių paėmimo metodai.

„Sieros vandenilio ir amoniako matavimai anksčiau buvo vykdomi naudojant pasyviuosius sorbentus. Šįsyk matuojant oro taršą mėginiai būtų imami aktyviais metodais - tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti duomenis remiantis aplinkos oro kokybės vertinimo apraše nurodytais ribiniais paros arba valandos vidurkiais. Tokiu būdu būtų išgaunamas žymiai didesnis tikslumas negu matuojant naudojant sorbentus“, - argumentavo vadovas.

Naujai pristatytoje programoje nurodoma, kad Šermukšnių ir Švyturio gatvėse esančiose tyrimų vietose kietąsias daleles ir suspenduotas kietąsias daleles siūloma matuoti taikant nepertraukiamą programą. R. Markausko teigimu, iki šiol uostamiestyje ši programa nebuvo naudota.

Triukšmo matavimo vietų Klaipėdoje bus 44, o dirvožemio monitoringas bus vykdomas 143 tyrimo vietose, apimančiose gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijas.

Paviršinio vandens tyrimai bus atliekami 10-yje uostamiesčio vandens telkinių. Paviršiaus dirvožemis bus tiriamas viešose gyvenamosiose ir rekreacinėse teritorijose bei paplūdimiuose. Malūno tvenkinyje, skirtingai nei kituose vandens telkiniuose, pagal šio tvenkinio tvarkymo planą bus matuojamas vandens lygis.

Taip pat bus vykdomas paukščių, šikšnosparnių, varliagyvių, žuvų bei augalijos monitoringas. „Kartą per penkerius metus bus fiksuojama rūšių įvairovė, tai, kaip ji kinta, taip pat kiekvienos rūšies gausumas“, - pasakojo vadovas.

Preliminariais skaičiavimais, numatoma, kad visiems šiems stebėjimamas atlikti per metus bus reikalinga apie 150 tūkst. eurų.

Didžioji dalis pristatyme dalyvavusių Klaipėdos visuomenininkų daugiausia pastabų turėjo dėl oro taršos ir nuolatinio triukšmo tam tikrose miesto vietose. Buvo siūloma įrengti daugiau garso ir oro taršos matavimo įrenginių įvairiose kitose miesto vietose, o ne tik ten, kur šiuo metu nurodyta projekte.

Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Mačiulės teigimu, pagal techninę projekto specifikaciją, naujų stebėsenos taškų įtraukimas į rengėjų programą nieko nekainuoja. „Todėl ji turi būti išnagrinėta taip, kad visi reikiami taškai būtų papildyti ir suderinti su visuomene, ką mes dabar ir darome. Atsižvelgdamas į visuomenės pastabas, rengėjas programą turės pataisyti. Programa po jos pristatymo visuomenei bus derinama Savivaldybės tarybos komitetuose ir tik paskui tvirtinama miesto Taryboje“, - pabrėžė R. Mačiulė.