Klaipėdai paskęsti tamsoje negresia

Neišnykusi istorija

Apie šviesą dažniausiai pradedame galvoti tik tada, kai ima temti. Tačiau retas mūsų susimąsto, kokį teko nueiti kelią, kad kiekvieną vakarą, tiksliai sustyguotu laiku, miesto gatvėse vienu metu nušvistų kelios dešimtys tūkstančių šviestuvų.

Seniausių uostamiesčio žibintų istoriją „Vakarų ekspresui“ neseniai porino pajūrio kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka. Jo teigimu, du pačius seniausius uostamiesčio žibintus galima rasti Liepų gatvės pradžioje.

"Po Septynerių metų karo (1757-1763 m.) uostamiestis ėmė atsigauti ir plėstis. Praturtėję pirkliai daugiausiai toje pačioje Liepų gatvėje (XIX a. ten buvo Žąsų turgus) ėmė statytis naujus namus, prie kurių garbės ir mados reikalas buvo įrengti įvairius dekoratyvius, reprezentacinius žibintus.

Du išlikę žibintai savo dienas skaičiuoja net nuo 1799 m., nes tuomet ir įrengti kartu su pastatytu namu.

Šviestuvai turėjo specialias metalines dureles ant vyrių laiptinės pusėje. Iš visų pusių dengti stiklu.

Atidarius dureles būdavo reguliariai įstatomas ir uždegamas stacionarus šviesos įrenginys.

Dujų tada dar nebuvo, nes dujų fabrikas anuometiniame Mėmelyje pastatytas tik 1861 m., nuo kada ir ėmė šviesti žibintai degančiomis dujomis. Ką dėdavo į tokius žibintus iki tol, sunku ir pasakyti. Tikrai ne žvakes. Veikiausiai aliejines ar žibalines lempas", - svarstė D. Nikitenka.

Klaipėda gali pasigirti ir dviem iki šiol, kaip ir XIX a., veikiančiais dujiniais žibintais.

"Kiekvienas klaipėdietis žino įstabius buvusios Karalienės Luizės gimnazijos rūmus Puodžių gatvėje. Tačiau retas kuris atkreipia dėmesį į prie pagrindinio įėjimo kukliai stovinčius du žibintus.

 

Jie - autentiški ir pastatyti 1891 m. Prabėgus 120 metų šie reliktai buvo išmontuoti, atiduoti į Vokietijos restauratorių rankas ir sugrąžinti atgal į savo vietą. Nuo 2011-ųjų jie vėl šviečia dėka gamtinių dujų. Sutemus įsižiebia automatiškai. Tokią procedūrą senovėje kas vakarą atlikdavo tarnautojas, prižiūrintis žibintus, kitaip - išnykusios profesijos atstovas žibintininkas", - tikino D. Nikitenka.

1861 m. Mėmelyje veikė 386 dujiniai žibintai, 1865 m. žibintų skaičius pasiekė 400, 1905 m. - 482. Dėl to, kad Klaipėda jau turėjo savo dujų fabriką, dujotiekio tinklas ir gatvių apšvietimas iki Antrojo pasaulinio karo buvo geriausiai išvystytas visoje Lietuvoje.

Kelios dešimtys tūkstančių

Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ darbuotojams visi šie skaičiai šiandien kelia tik šypseną. Jie uostamiestyje prižiūri apie 22 tūkstančius šviestuvų.

Didžioji jų dalis kol kas yra seno tipo. Turi natrio lempas, kurios nėra nei ekologiškos, nei ekonomiškos.

Per praeitus metus įmonės pakeista ir atnaujinta apie 2400 seno tipo šviestuvų į naujo tipo LED. Pasak „Gatvių apšvietimo“ Apšvietimo valdymo skyriaus vadovo Dainiaus Petrausko, šiuo metu pastarieji sudaro apie 25 procentus visų mieste veikiančių šviestuvų.

"Pakeisti natrio lempą į LED nesudėtinga. Sunkumai prasideda siekiant pastarąją pritaikyti prie paties šviestuvo.

LED lempų šviesos sklaida yra kiek kitokia. Todėl ir tenka sukti galvą, kad nepablogintume apšvietimo.

Neretai dėl to tenka keisti ir šviestuvo atramą", - sakė D. Petrauskas.

Bendrovė jau yra užsitikrinusi finansavimą ir kitais metais prasidės darbai, kurių metu bus atnaujinta dar daugiau nei pora tūkstančių šviestuvų.

Nauda nemaža, bet tai kainuoja

Norint, kad visuose uostamiesčio šviestuvuose atsirastų LED lemos, reikia mažiausiai trijų milijonų eurų. Pinigai nemaži, tačiau ženklus ir efektas.

„Kiekvienais metais skaičiuojame, kiek miesto šviestuvai sunaudoja elektros energijos. Po to reikia tik šį skaičių padalinti iš šviestuvų skaičiaus ir žinome, kiek elektros “suvalgo" vienas šviestuvas.

Šis rodiklis kasmet yra vis geresnis. Vadinasi, kasmet efektyvesnis ir elektros suvartojimas", - teigė D. Petrauskas.

Gamintojai deklaruoja, kad LED lempos už natrio yra 50 procentų efektyvesnės. Specialistų teigimu, realiai sutaupoma apie 30-40 proc. elektros energijos.

 

"Vietomis pavyksta sutaupyti net iki 50 procentų. Viskas priklauso nuo tarpų tarp šviestuvų ir kiek reikia investuoti, kad ant esamo stulpo būtų galima sumontuoti LED šviestuvą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama mažinti vadinamąją šviesos taršą. Šviestuvai negali šviesti bet kur. Apšviestos turi būti tik konkrečiai numatytos vietos - gatvė ir šaligatvis.

Ant šalia esančios vejos turi kristi kuo mažiau šviesos. LED lempos leidžia reguliuoti, kur turi kristi šviesa. Todėl kiekvienu atveju daromi skaičiavimai ir parenkamas konkrečiai vietai tinkamas apšvietimas.

Klaipėda yra gana gerai apšviesta, bet ne visose miesto vietose. Todėl žmonės ir skundžiasi, kad kieme apšvietimas yra, bet vis tiek per tamsu.

Seni šviestuvai stovi per retai, o natrio lempos skleidžia didžiulę šviesos taršą - šviečia bet kur", - patikino D. Petrauskas.

Laukia nauji iššūkiai

„Gatvių apšvietimo“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas neabejoja, kad šviestuvų keitimo tempai kitais metais sparčiai augs. Tam turėtų pasitarnauti įdiegta išmanioji valdymo sistema. Bendrovės vadovo teigimu, nors šiais metais iššūkių netrūko, 2021-ieji buvo intensyvūs ir darbingi.

"Meluočiau, jei sakyčiau, kad viską, ką užsibrėžėme, pavyko įgyvendinti. Visada yra noras padaryti kuo daugiau ir geriau.

Kitais metais sieksime dar labiau prisidėti prie miesto infrastruktūros gerinimo.

Tikėkimės, jog koronavirusas nei mums, nei mūsų partneriams nesutrukdys. Pagrindinis ir didžiausias kitų metų „Gatvių apšvietimo“ iššūkis - „žaliosios bangos“ diegimas Minijos gatvėje. Tai labai inovatyvus ir didelių investicijų reikalaujantis projektas", - sakė V. Ramanauskas.