Klaipėda velkasi šventinį rūbą - senamiesčio pokyčiai, jaukios erdvės ir atplaukę burlaiviai

Palankus vėjas burlaivius atplukdė anksčiau

Jau antradienį Klaipėdoje švartavosi „Baltic Regatta 2021” burlaiviai. Palankus vėjas burlaivius link miesto pastūmėjo gerokai greičiau nei planuota. Pirmieji į Klaipėdą atplaukė C ir D klasės laivai, kurie įplaukę pro Klaipėdos uosto vartus švartavosi Danės krantinėse.

Penktadienio rytą pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė ir visi didieji burlaiviai - 5 A klasės ir 6 B klasės burlaiviai. Iš viso Klaipėdos krantines papuošė 22 burlaiviai, tiesa dėl įtemptos Covid-19 situacijos, burlaivių lankymas uždraustas.

A klasei priskiriami tie burlaiviai, kurių ilgis ne mažiau kaip 40 metrų. Tarp tokių Klaipėdos kursą pasirinkusių laivų - didžiausias uosto svečias - burlaivis iš „Gulden Leeuw“ iš Olandijos, kurio ilgis 70 metrų. Taip pat burlaiviai - „Fryderyk Chopin“ (Lenkija, klasė A, ilgis – 55 m, uostas – Ščecinas), „Baltic Beauty“ (Lenkija, klasė A, ilgis – 40 m, uostas – Gdanskas), „Pogoria“ (Lenkija, klasė A, ilgis – 50 m, uostas – Gdanskas), „Standart“ (Rusija, klasė A, ilgis – 32 m, uostas – Sankt Peterburgas).

Regatoje dalyvauja ir Lietuvą atstovauja Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“ (klasė B, ilgis – 32 m, uostas – Klaipėda), o tarp atplaukiančių burlaivių ir birželio gale jau viešėjęs ispanų laivas „Atyla“ (Ispanija, klasė B, ilgis – 32 m, uostas – Bilbao). „Bonawentura“ (Lenkija, klasė B, ilgis – 21 m, uostas – Gdanskas), „Kapitan Borchardt“ (Lenkija, klasė B, ilgis – 42 m, uostas – Varšuva), „Zawsisza Czarny“ (Lenkija, klasė B, ilgis – 43 m, uostas – Gdynė), „Krasotka“ (Rusija, klasė B, ilgis – 42,30 m, uostas – Sankt Peterburgas).

 Jono kalnelyje – kino istorijos

Jūros šventė į miestą grąžina pasiilgtas veiklas, tarp kurių – jaukios kino popietės ir vakarai. Puikius filmus garantuojantis „Kino pavasaris“ šį kartą kviečia į Jono kalnelio salą. Čia du šventės vakarus karaliaus apdovanoti, pripažinti ir įvertinti filmai. Jaukaus atokvėpio oaze tapsianti erdvė penktadienį pristatys du, o šeštadienį net keturis filmus, tarp kurių ir filmas mažiesiems. 

Liepos 23 d., penktadienį, 20.00 val. lankytojų lauks – „Tapytoja ir vagis“ (rež. Benjamin Ree, 102 min., N-13). Norvegų filmas, kurį žiūrint sunku patikėti, kad tai - dokumentika. Moralinių, emocinių ir dvasinių jausmų samplaikos prisodrintas siužetas leidžia pažvelgti į tai, kas tikrovėje, atrodo, nelabai įmanoma. 

Prancūziško filmo gerbėjai bus pakviesti 22.00 val. Filmas „Gagarinas“ (rež. Fanny Liatard ir Jérémy Trouilh, 95 min., N-7) pasakoja apie Paryžiaus priemiestyje gyvenantį Jurį, kuris svajoja tapti astronautu ir pakilti į kosmosą. Tai tyras ir sumanus filmas primenantis apie kino vaizduotės galią, sujungiant mokslinę fantastiką ir socialinį realizmą.

Liepos 24 d., šeštadienį, Jūros šventės svečių lauks keturi filmai: 14.00 Vampyriukas (rež. Joann Sfar, 85 min., įgarsinta lietuviškai), 16.00 Aš esu Greta (rež. Nathan Grossman, 97 min., N-7, įgarsinta lietuviškai), 20.00 Triumfas (rež. Emmanuel Courco, 105 min., N-13), 22.00 Quo Vadis, Aida? (rež. Jasmila Žbanić, 104 min., N-13).

Turizmo gatvėje – Lietuvos atradimai

Jūros šventės dalyviams, jau penktus metus iš eilės bus atverta Turizmo gatvė. Joje miesto svečiai ir klaipėdiečiai galės susipažinti su galimybėmis atostogauti Lietuvoje: čia šeimininkaus nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrai iš Vilniaus, Šiaulių, Plungės, Mažeikių, Kėdainių, Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Ignalinos, Marijampolės, Klaipėdos regiono ir kitų šalies miestų. 

Šiemet „Keliauk Lietuvoje“ komanda, tęsdama vietinės turizmo kampanijos temą, Jūros šventės lankytojus kvies šūkiu „O pas mus ar buvai?“. Turizmo gatvė įsikūrusi prie Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, Turgaus g. 7, lauks visomis šventės dienomis: liepos 23 d. 15.00–20.00 val., liepos 24 d. 10.00-20.00 val., liepos 25 d. 10.00-15.00 val. 

„Dizaino jūroje“ mados tendencijos

Išskirtinė erdvė - „Dizaino jūra“ kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius pasigrožėti, įvertinti  ir nusipirkti unikalių dizainerių darbų. Daugiau nei 70 juvelyrų, drabužių ir interjero dizainerių iš visos Europos pristatys savo naujausius darbus, kolekcijas ir mados tendencijas.

Kaip ir kiekvienais metais su  „Dizaino jūra“ plaukia ne tik gerai žinomi vardai, tačiau būrys naujų veidų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jūs pasitiks juvelyras Vaidas Gaižauskas (Ispanija), išskirtinių rankinių kūrėja Danguolė Povilaityte Prosvirnina (Lietuva), papuošalų dizaineris Alberto Martini (Estija), galerija „Terra Recognita“, visas būrys Lietuvos ir Latvijos drabužių dizainerių. 

Turgaus g. atkarpoje link Jono kalnelio „Dizaino jūra“ veiks liepos 23 d. 12.00–00.00 val., liepos 24 d. 10.00–00.00 val., liepos 25 d. 10.00-16.00 val. 

Fontanas – arka ir foto siena

Netikėta jūros šventės naujiena nustebins einančius Biržos tiltu. Vandens fontanas-arka karštomis Jūros šventės dienomis taps pramoga ne tik mažiesiems, bet ir solidiems Jūros šventės lankytojams. Netikėta instaliacija įspūdingiausiai atrodys vakare pritemus, kai fontano kontūrai nušvis spalvomis. 

Tarp Atgimimo aikštes ir Biržos tilto šventės lankytojų lauks ir foto sienelė, kurioje pasiilgto miesto tematika ir projekto partnerio „LRT“ pasisveikinimas. 

Netikėti pasirodymai Jūros šventės svečių laukia ir Kultūros fabriko (Bangų g. 5A) antro aukšto languose. Čia ant fasadinės pastato sienos iš Bastionų komplekso Jono kalnelio pusės šokių mokyklos CODA jaunųjų balerinų ir vertikalaus šokio šokėjų pasirodymas „NUO BALETO IKI VERTIKALAUS ŠOKIO“. Pasirodymai vyks liepos 23 d. 22.00–22.20 val., 23.00–23.20 val. ir liepos 24 d. 22.30–22.50 val., 23.30–23.50 val.

Upėje  „Dangės flotilės“ laivai

Lietuvos jūrų muziejus šiemet jau 10-tą kartą organizuos tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Liepos 23 d., penktadienį, 19 val., pakėlus Pilies tiltą bus sutikti visi istoriniai „Dangės flotilė“ laivai. Šių metų tema – „Sielą – jūrai!“. Laivų kapitonai, įgulos nariai, buriavimo entuziastai šiemet ir vėl kvies pažinti medinį burinį laivyną, saugoti ir puoselėti savastį ir išskirtines pamario krašto senųjų žvejų tradicijas.