Kelionės: šie metai nebus blogesni nei 2020-ieji?

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė mano, kad nebent vasaros pabaigoje būtų galima tikėtis kruizinių laivų Klaipėdos uoste, kuriais atvyktų jau vakcinuoti keleiviai.

Planuojama pasiekti 50 proc. 2019-ųjų lygio

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad situacija iki šiol tebėra įtempta. O 2020-ieji apskritai buvo didžiausių iššūkių metai aviacijos istorijoje: gerokai sumažėjo ir skrydžių, ir keleivių srautai. Lietuvos oro uostų skrydžių skaičius pernai sumažėjo 52 proc., o keleivių srautai - 72 proc.

Palangos oro uoste tas mažėjimas, palyginti su Vilniaus ir Kauno oro uostais, buvo mažiausias: skrydžių sumažėjo 43 proc., o keleivių - 63 proc.

Keleivių srautas Palangos oro uoste 2019 m. buvo 340 tūkst., o 2020 m. - tik 120 tūkst. Pasak A. Stikliūno, jeigu situacija gerės, šiemet planuojama pasiekti apie 50 proc. 2019 m. lygio, t. y. apie 170 tūkst. keleivių.

Taigi Vakarų Lietuvoje kelionių paklausa buvo šiek tiek didesnė nei likusioje šalies dalyje. Beje, iš Palangos oro uosto vykdoma nemažai ir verslo, ir emigrantams aktualių krypčių skrydžių, kurie paklausūs ir per pandemiją. Pasak A. Stikliūno, emigrantai - tas segmentas, kurio skrydžių paklausa iš esmės nemažėjo. Ypač vasarą jie ieškojo galimybių grįžti į Lietuvą. Verslo klasės keleivių šiek tiek sumažėjo, bet keliaujančių darbuotojų ir jūrininkų į Amsterdamą per Rygos ar Kopenhagos oro uostus srautas tikrai buvo nemažas. Ir šiuo metu iš Palangos oro uosto vyksta skrydžiai dviem kryptimis - į Kopenhagą ir į Rygą, iš kurių jungiamaisiais skrydžiais galima pasiekti daug Europos ir pasaulio šalių.

„Oro bendrovės situaciją vertina gana optimistiškai. Visi laukiame, kada rinkoje bus mažiau neapibrėžtumo, t. y. keliavimo ribojimų ir reikalavimų, kurie įvairiose šalyse yra skirtingi. Tai oro bendrovėms nesudaro sąlygų didinti skrydžių skaičiaus, nes dėl tų ribojimų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, kurioje reikia turėti neigiamą koronaviruso testą ir saviizoliuotis, keliautojai tiesiog atsisako nebūtinų kelionių, - teigia A. Stikliūnas. - Jau gyvename naujoje realybėje, tikrai žinome, kad koronavirusas niekur nedings nei šiais, nei dar kitais metais, tad reikia sudaryti keleiviams galimybes skristi. Labai svarbus įsibėgėjantis vakcinavimo procesas. Kai kurios šalys jau skelbia, kad pasiskiepiję žmonės gali keliauti be jokių ribojimų. Tikiu, kad netrukus keliauti bus lygiai taip pat paprasta kaip ir iki pandemijos, kad greitai matysime kitą realybę ir vasarą džiaugsimės augančiais keleivių srautais.“

Bus uždarytas 45 dienoms

Kaip ir kiti verslo subjektai, taip ir Lietuvos oro uostai šį laikotarpį išnaudojo infrastruktūrai gerinti. Vilniaus oro uoste buvo diegiamos naujos technologijos, o didžiausias ir unikalus projektas bus įgyvendinamas Palangos oro uoste šiemet rugsėjo ir spalio mėnesiais - bus rekonstruojami kilimo ir tūpimo takas bei peronas. Šiam strateginės reikšmės projektui, svarbiam ne tik Vakarų, bet ir visai Lietuvai, įgyvendinti skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Rugsėjį ir spalį Palangos oro uostas bus visiškai uždarytas 45 dienoms.

"Laukia labai didelis projektas. Visa infrastruktūra iš esmės nebuvo rekonstruota ne vieną dešimtį metų ir jau yra nusidėvėjusi. Įgyvendinti šį projektą ruošėmės beveik dvejus metus, tikrai laukia didelis iššūkis - per trumpą laiką padaryti tokius svarbius darbus. Galima sakyti, kad tam projektui ruošėmės jau 2017 m., kai 35 dienoms buvo uždarytas Vilniaus oro uostas.

Data pasirinkta atsižvelgiant į daugelį dalykų: ir į meteorologines sąlygas, ir į skrydžių sezoniškumą. Geriausias oras šiems darbams būtų vasara, tačiau šiuo metu nemaža skrydžių į Vakarų regioną paklausa. Nusprendėme vis dėlto neriboti tiek atvykstančių užsienio turistų, tiek lietuvių keliavimo galimybių", - sakė A. Stikliūnas.

Ši vasara bus panaši į pernykštę

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R. Savickienė mano, kad turizmo versle viskas priklausys nuo to, kaip greitai vyks vakcinacija, nes norintiesiems keliauti vien tik testų neužteks. "Manau, kad ši vasara bus labai panaši į praėjusiąją. Lietuviai keliaus po šalį, nes savo regione per metus jau išvaikščiojo visus maršrutus. Važiuos pailsėti ir į kaimo sodybas.

Klaipėdoje ir šiemet tikimasi daugiausia sulaukti vietinių turistų. Jų srautas į pajūrį bus nemažas, nes mes gana ilgai buvome atskirti nuo kitos Lietuvos dalies.

Socialiniuose tinkluose daug žinučių, kad žmonės pasiilgo jūros. Žinoma, jeigu kitose Europos šalyse vakcinacija vyks gana greitai, jeigu Lietuvoje vakcinuotiems žmonėms nereikės saviizoliacijos, tada turbūt sulauksime svečių ir iš kitų šalių, juo labiau kad skrydžių jau atsiranda. Manau, šiemet šiek tiek drąsiau judėsime, nes jau esame išmokę, kaip reikia elgtis su virusu", - sakė R. Savickienė.

Jos teigimu, yra tikimybė, kad pajūrio viešbučiai nebus tušti ir šiek tiek užsidirbs. Sudėtingiau bus turizmo agentūroms, kurios dirba išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo srityje.

Uostamiestyje daugiau turizmo agentūrų pareiškimų, kad bankrutuoja ar traukiasi iš verslo, išskyrus pernai UAB „Krantas Travel“ pasitraukimą, nebuvo. Agentūros ieškosi kokios nors papildomos veiklos, šiek tiek keičia darbo specifiką. Kai kurių nedidelių įmonių darbuotojai iki šiol patiria prastovas. „Kai Vyriausybė sustabdys prastovas, tada, manau, aiškiai pamatysime, kokia yra verslo situacija, kurios įmonės skelbs bankrotus. Nebent stebuklingai pradėsime visi greitai keliauti ir padėsime tam verslui atsigauti. Šiuo metu nieko negalime prognozuoti. Turizmo verslo situacija labai sudėtinga. Mes irgi laukiame, kada bus paskiepyti gidai, autobusų vairuotojai, agentūrų darbuotojai. Paslaugų pirkėjai nuolatos teiraujasi, ar darbuotojai yra vakcinuoti. Žmonės jau apsiprato su esama situacija, o norą keliauti skatina pavyzdžiai, kai kiti keliauja ir viskas būna gerai“, - sakė R. Savickienė.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre du iš penkių darbuotojų jau persirgo COVID-19, vienas jau vakcinuotas. Ir turizmo centras bando naudingai išnaudoti laiką šiuo sudėtingu laikotarpiu. Biure padarytas remontas, renkama medžiaga kelionėms, kuriami maršrutai, bandoma mokyti gidus, kaip dirbti su negalią turinčiais žmonėmis ir t. t. Pernai buvo įgyvendinti 4 projektai. Vienas jų - įgarsintos skulptūros, sukurtos vienos gatvės istorijos, atnaujintas interneto puslapis.

Norima uostų burbulų

R. Savickienės teigimu, kol kas kruizinės linijos po truputį vis dar atšaukia planuotus savo laivų užsukimus į Klaipėdos uostą šiemet. Dar ne visos tai padarė, bet kruizinių laivų atplaukimas, ko gero, būtų įmanomas nebent vasaros pabaigoje.

„Kruizinių linijų noras, kad Baltijos šalių uostai sudarytų burbulą, kad žmogus prieš lipdamas į laivą būtų patikrintas, o kruizo metu nebetikrinamas, manau, yra utopinis ne tik Lietuvai, bet ir visoms kitoms šalims. Kažin kas sutiktų, kad į šalį atvyktų, tarkime, nepatikrintas pilietis iš Švedijos“, - sakė ji.

R. Savickienės teigimu, kruizinės linijos turi galimybę pačiuose laivuose įrengti laboratorijas, kuriose būtų galima pasidaryti COVID-19 testą.

Tačiau jų atstovai teigia, kad jie nenorėtų vos ne kas antrą dieną daryti tyrimus savo svečiams, todėl pageidauja, kad būtų sudaryti uostų burbulai. Tai padaryti labai sunku, nes skirtingose šalyse - skirtingi reikalavimai, nevienoda pandeminė situacija. Šiuo metu tokį burbulą bando sudaryti Graikija ir Kroatija - vyksta vyriausybių derybos. Ar pavyks, nežinia.

R. Savickienė abejoja, kad atsirastų daug tokių burbulų. Jos manymu, vasaros pabaigoje galime tikėtis, kad į Klaipėdos uostą atplauks kruiziniai laivai, kurių visi keleiviai bus vakcinuoti. Kruizinių linijų atstovai linkę parduoti bilietus į kruizinius lainerius tik vakcinuotiems asmenims.

Jungtinės Karalystės kruizų linija „Saga Cruises“ norėjo siųsti į Baltijos šalis laivą, kuriame būtų 200 jau vakcinuotų Didžiosios Britanijos piliečių. Tačiau Lietuvoje tuo metu dar buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių, įvairių reikalavimų buvo ir kituose Baltijos uostuose. „Kruizinių linijų atstovai ne kartą yra pasakę, kad jie tik laukia, kad mes atsidarytume, kad užsidegtų žalia šviesa, ir jie tikrai atplauks. Tačiau ta žalia šviesa turi užsidegti ne tik Klaipėdoje, bet visame Baltijos regione, nes vien tik į mūsų uostą laivas neplauks“, - sakė R. Savickienė ir pridūrė, kad paklausimų dėl atvykimo gaunama nuolatos.

Pavyzdžiui, teiraujamasi, ar nebūtų galima uždaryti senamiesčio tuo metu, kai po jį vaikščios kruizinio laivo keleiviai. Pasak pokalbininkės, nors tai skamba juokingai, bet mažesni miesteliai yra pasirengę tai padaryti. „Esame ir mes pasakę, kad jeigu bus kruizinis laivas uoste ir jo keleiviai norės lankytis galerijose ar muziejuose, bus paprašyta, kad tuo metu kitų žmonių juose nebūtų“, - sakė ji.

Vietinis turizmas suaktyvėjo

„Situacija labai priklausys nuo to, kada atsivers sienos tarp kitų valstybių, kokie bus skrydžiai. Manau, daug kas jau norės ir į užsienį skristi, bet kurortų, tiek pajūrio, tiek Druskininkų ir Birštono, viešbučiai bus užpildyti lietuvių. Jau dabar užsakomi viešbučiai ir sodybos vasarai. Vietinis turizmas yra labai suaktyvėjęs. Jeigu nebus baisių kovidinių skaičių ir vėl uždraustas judėjimas tarp savivaldybių, tikrai daugelis vietinių žmonių ilsėsis Lietuvoje, nes iki vasaros pabaigos dar tikrai nebus visi pasiskiepiję“, - sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Jos teigimu, didžiųjų Lietuvos miestų - tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos viešbučiams dar bus labai liūdna, nes perspektyvų verslo viešbučiams šiemet dar neįžvelgiama.

Paprastai 80 proc. miestų viešbučių vietų užimdavo užsieniečiai, o daug jų sulaukti šią vasarą nesitikima.

Turizmo situacija bus panaši į pernykštę. Daugiausia vyks turizmas šalies viduje.

„Šiuo metu kalbamės su Užsienio reikalų ministerija dėl turistų iš Izraelio, kad ir lietuviai ten galėtų skristi, kad atvyktų mums labai aktualūs svečiai iš šios šalies į mūsų Druskininkų ir Birštono sanatorijas“, - sakė pokalbininkė.

E. Šiškauskienės teigimu, šiuo metu visi viešbučiai, restoranai kaupia skolas. "Lietuva, ko gero, vienintelė Europos šalis, neduodanti subsidijų verslui. Verslo viešbučiai nuo pernai metų kovo 16 d. dar nėra gavę jokių subsidijų. Lietuvis Rygoje turi 80 kambarių viešbutį. Jis nuo Naujųjų metų jau yra gavęs daugiau kaip 300 tūkst. eurų likvidumui palaikyti, susimokėti už komunalinės paslaugas ir t. t.

Mūsų sektoriui prognozuojama nuo 750 iki 1 500 bankrotų. Kol dar yra atidėti mokesčiai, kol dar neprasidėjo mokėjimai, neaišku, kaip bus su bankrotais. Bet jeigu ir toliau nebus valstybės paramos, darbuotojams teks eiti į užimtumo tarnybą. Galima sakyti, kad Mokesčių inspekcija atmeta kas antrą paraišką. Iš 150 milijonų eurų padalinta tik beveik 50 mln. Iš jų mažiukai viešbučiai prieš kelias savaites gavo 1 mln. eurų", - pasakojo E. Šiškauskienė.

„Dar anksti prognozuoti, kokie bus šie metai, kokia vasara. Žinoma, norėtume, kad karantinas būtų atlaisvintas ir mes galėtume dirbti visu pajėgumu, pasiūlyti visą paslaugų krepšelį. Bet ar taip bus, nežinia. Kol kas restoranai ir kavinės dar uždaryti, gali tiekti maistą tik išsinešti. Tuo užsiima tik mažoji jų dalis. Baseinai ir pirtys irgi dar uždaryti. Jeigu viskas bus gerai, mes tikime, kad Lietuvos kurortai svečių turės, Palanga taip pat. Manau, kol atsiras skiepų ar imuniteto pasas vykstant į kitas šalis, kol grįžtant iš kitų šalių dar reikės saviizoliacijos, ko gero, daug kas apsispręs šią vasarą likti Lietuvoje“, - sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Turistų sumažėjo ir Palangoje

Pasak Palangos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės, Palangoje vyrauja du turistiniai sezonai: aktyvusis ir pasyvusis. Pastebima, kad kiekvienais metais aktyvusis sezonas vis ankstėja ir prasideda gegužę. „Tokios informacijos, kad turizmo įmonės ar įstaigos būtų paskelbusios bankrotą dėl susidariusios situacijos, neturime. Keli viešbučiai yra pakeitę savo veiklos kryptį, siūlo viešbučius nuomoti kaip gyvenamuosius butus, kitaip sakant, ilgalaikę nuomą“, - pasakojo R. Kmitienė.

Pasak jos, pernai, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Palangoje buvo sumažėję turistų srautai. 2019 m. Palangos informacijos centras suteikė daugiau kaip 115 tūkst. turizmo informacijos paslaugų klientams, o 2020-aisiais - tik 82 tūkst. Tad proporcingai mažiau svečių pernai atvyko ir į visą Palangos kurortą. „Turime vilties, kad šie metai nebus prastesni nei praėjusieji. Pagal tendencijas matome, kad 2021-ieji vėl bus vietinio turizmo metai. Jeigu atsiras galimybių keliauti, svečių sulauksime tikriausiai iš kaimyninių valstybių. Duok Dieve, kad šie metai nebūtų prastesni nei pernai. Manau, mes jau išmokome gyventi kitaip, prisitaikome ir ieškome galimybių, kaip galėtume gyventi visavertį gyvenimą. Manau, mes išmoksime ir saugiai keliauti, ir saugiai teikti turizmo paslaugas“, - sakė R. Kmitienė.

Tikisi vasaros atostogų

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė taip pat mano, kad pernykštė situacija gali kartotis. Pernai vasarą Neringoje turistų buvo gausu. Lietuviai iš naujo atrado Kuršių neriją, nes kelionės į užsienį buvo nerekomenduojamos. Pernai šiek tiek pasikeitė turistų rinka. Turizmo informacijos centro duomenimis, daugybę metų į Neringą atvykdavo užsieniečiai iš Vokietijos, Latvijos, Rusijos, o praėjusią vasarą atsirado estų ir lenkų. „Tikimės, kad pandemija bus šiek tiek suvaldyta ir vasarą galėsime gyventi laisviau ir atostogauti. Greičiausiai ir šiemet pas mus dar dominuos vietinis turizmas. Nors jeigu atsiras vakcinuotųjų pasai, jeigu juos turintieji galės judėti be apribojimų, gal sulauksime ir užsieniečių. Esame gavę užklausimų, kur gegužę būtų galima apgyvendinti 50 asmenų grupę. Pasirodo, kažkas jau planuoja ir grupinį turizmą“, - sakė E. Lubickaitė.

Neringiškiai mano, kad pas juos svečiams yra saugu. Atstumai dideli, tikrai yra kur pavaikščioti, o tikimybė gatvėse sutikti žmogų maža.

Neringoje sergančiųjų COVID-19 buvo tik 7 žmonės, kurie net negyvena čia, tik yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau ji buvo priskirta prie tų savivaldybių, į kurias atvykimas buvo ribojamas.