Smiltynė

Kam buvo reikalingas ir kaip prieš beveik šimtą metų kopose Smiltynėje veikė telefonas?

(1)

Alio? :-) Ką pasakoja senosios atvirutės? Filokartija mane vis labiau žavi bei plečia akiratį. Ne kaip kolekcininko. Kaip mūsų krašto istorijos tyrinėtojo.

Pažiūrėkite į šią unikalią, tarpukariu (XX a. 4 deš.) Klaipėdoje išleistą atvirutę.

Smiltynės paplūdimys. Maždaug ties ta vieta, kur dabar yra centrinė gelbėtojų stotis.

Tolėliau matyti persirengimo nameliai. O apsauginio kopagūbrio papėdėje... Nepatikėčiau, jei nepamatyčiau savo akimis. Telefono kabina ("būdelė")!

Ant jos aiškiai, lietuviškai parašyta "TELEFONAS" (priartintą vaizdą žiūrėkite komentare).

Kam buvo reikalingas ir kaip prieš beveik šimtą metų KOPOSE veikė telefonas? Visokių versijų prisigalvojau.

Tais laikais monetarinės sistemos norint paskambinti nebuvo. Kitaip, tu negalėjai įmesti 10 centų ir paskambinti dirbančiai draugei į Kauną iš puikiojo Smiltynės pliažo.

Reikėjo užsukti tokį mechanizmą (rankiniu būdu, sukant svirtelę; esate matę filmuose) ir užsakyti pokalbį.

Operatorius tuomet sujungdavo su pageidaujamu abonementu. Su kuo galėjai pasikalbėti, būdamas Smiltynės pliaže?

Su gelbėtojais nelaimės atveju?

Tačiau anuomet gelbėjimo stotys buvo skirtos ne žmonių-poilsiautojų gelbėjimui, o laivų katastrofų atvejams.

Artimiausia gelbėjimo stotis nuo šios kabinos - beveik už 2 km, Kopgalyje.

Vargu, ar šis variantas tinka. O tada man šovė mintis apie vieną ypatingą, 1907 m. duris atvėrusį pastatą: Smiltynės kurhauzą. Būtent jame pirmajame buvo įvesta elektra bei veikė telefonas.

Taigi, gal ta kabina smėlyje su aparatu viduje buvo skirta kurhauzo klientams ir pastatyta kurhauzo valdytojų pastangomis?

Scenarijus toks: apsistoji kurhauze (vienas prabangesnių viešbučių, tad reikėjo turėti pinigų) ir mėgaujiesi atostogomis. Žinoma, kasdien vaikštai į pajūrį. Maudaisi, lepiniesi saulės voniomis.

Tais laikais su savimi neštis maistą į pliažą nebuvo laikoma padorumo ženklu. O skrandis anksčiau ar vėlau ima gurgti. Taigi, nueini iki kopagūbrio papėdėje stovinčios telefono kabinos, užsakai pokalbį su kurhauzo administracija ir praneši, kad ponai iš 17 numerio už pusvalandžio pageidausią pietų.

Susidedi daiktus, ramiai grįžti į kurhauzą. Nueini į restoraną ir mandagiai prisistatai.

Praneši, kad buvo užsakyti pietūs.

Atsisėdi, atsigeri šalto selterio ar alaus ir pavalgai. Nereikia laukti. Apie viską pranešta iš anksto... iš telefono kabinos pliaže. Žinoma, čia - tik mano versija. :-)

* Atvirutė iš asmeninės kolekcijos.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder