Kai Jūrų muziejaus forte virė gyvenimas

(3)

Gyvenimas forte. Ko gero, Jūrų muziejaus akvariume yra lankęsis kas antras tautietis. Tame apvaliame pastate, kur plaukioja žuvytės ir išdidieji eršketai. Neringos forto redutu jis vadinamas. Įdomiausia, kad tarpukariu jame buvo... gyventa ištisomis šeimomis.

„Nuo 1897 m. tvirtovė užleista, ir ją supančiame vandens kanale šiandien prisigūžę lindi pasienio policijos jūros apsaugos laivai. Buvusiose forto kareivinėse gyvena apie 15 uosto darbininkų šeimų. Tik čia visai nepanašu į Kauno forto landynes.

Tvirtovės korpusas apvalus su kiemu viduryje. Iš viršaus apverstas žemėmis, kuriose net storokos pušys auga. Gyvenama dviejuose aukštuose.

Langai, apie pusantro metro aukščio ir per metrą pločio, gražiai užuolaidomis užtiesti, išeina tik į kiemo pusę.

Kiekviena šeima turi po 2 kambarius ir virtuvę. Pakalbinau vieną moterį, besikaitinančią su vaikais saulėje ir mezginį bemezgančią.

Butai, sako, žiemą esą labai šalti, o vasarą gaivinančiai vėsūs“, - 1937 m. gegužę rašoma laikraštyje „Vakarai“.

Šio forto elemento nebėra: jis buvo išsprogdintas per Antrąjį pasauliį karą, 1945 m. Iki tol reduto kiemas buvęs išties gražus, apie 20 m skersmens su įrengtu šulinuku bei rankiniu siurbliu.

Originaliai ten buvęs kazematas, kuriame iš pradžių, po kariškių pasitraukimo, gyveno samdyti darbininkai (kopų apželdintojai ir pan.). 1879-1900 m. redute veikė Kopgalio mokykla.

Jame 1915 m. nuo Mėmelyje siautėjusių rusų kariškių slėpėsi dalis klaipėdiškių.

Na, o dabar tai – akvariumas, muziejaus pažiba.

Pats Neringos fortas, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai, pradėtas statyti tuomečio Prūsijos prezidento ministerio Otto von Bismarcko nurodymu 1865 m. ruošiantis karui su austrais.

Tai buvo strategiškai svarbus gynybinis forpostas, skirtas apginti šiauriausią Vokietijos uostą. Po metų darbai sustojo.

Vėliau, O. Von Bismarckui jau tapus Vokietijos kancleriui, darbai buvo atnaujinti ir 1971 m. baigti. 1877-1887 m. tvirtovė buvo patobulinta: įrengti papildomi amunicijos sandėliai, platformos pabūklams.

Apie 1875 m. forto ryšiui su miestu Kuršmarių dugnu buvo nutiestas telegrafo kabelis. Jis pažymėtas ir senuose žemėlapiuose.

Klaidingai interpretavę brėžinį kai kurie tyrinėtojai paskleidė legendą apie po mariomis įrengtą, Kopgalio tvirtovę su Mėmeliu jungusį slaptą tunelį.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder