K. Donelaičio skvero projektas jau nereikalingas?

„Architektūros įstatymas reikalauja, kad “Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai ..., skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai...„. Konkursas buvo paskelbtas, jį skelbė privatus fondas “Žaliuok, mano mieste„, kurio steigėjai-partneriai, mano manymu yra suinteresuoti medžių kirtimu/atsodinimu asmenys (tarp jų - net dvi G. Valašino vadovaujamos įmonės - “Klaipėdos želdiniai„ ir “Megaplantas"), tačiau jam pateikti darbai netenkino užsakovų, todėl be konkurso buvo pasirinktas šis projektas. Nesakau, kad jis geresnis ar blogesnis už pateiktus - juose taip pat senųjų medžių nelieka - tačiau įstatymas yra pažeistas. Todėl ketinu kreiptis į Prokuratūrą prašydama apginti viešąjį interesą.

Per pastaruosius penkerius metus vyko akivaizdūs visuomenės pokyčiai, jaučiamas ekologinės sąmonės radimasis ir spaudimas sprendimų priėmėjams ieškoti būdų, kaip išsaugoti tai, ką per ilgus metus mums sukūrė gamta. Tačiau sprendimų priėmėjų inercija baisi: KIRSK - BETONUOK - KIRSK!

Akivaizdi ir verslo invazija į valstybinę žemę: kokia prabanga, kad tik daugiau statinių - ir kavinė ir net atskiras tualetas! Nors tualetas yra už 100 m prie įėjimo į Skulptūrų parką!„ - dėstė politikė N. Puteikienė savo paskyroje “Facebooke".

Kreipsis į Prokuratūrą

N. Puteikienės įrašą A. Sakalauskas pavadino kliedesiais. „Šio skvero projektas rengiamas ir derinamas jau šešerius metus. Jis praėjo visus filtrus: paveldosaugininkų, architektų, visuomenės, “žaliųjų„, Savivaldybės. Pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, fondas “Žaliuok mano mieste" įsipareigojo parengti techninį projektą, o Savivaldybės jį įgyvendinti.

Projektas jau praėjusiais metais iki galo suderintas.

Mes pasiruošę jį padovanoti ir galime tai padaryti bet kurią dieną, tačiau iš Savivaldybės pusės, regis, nėra jokios iniciatyvos jį įgyvendinti. Niekas net nepaskambino, nepaklausė", - dėstė A. Sakalauskas.

Fondo vadovas patikino, kad šis projektas bus pirmas ir paskutinis, kurį fondas siūlė Klaipėdos miestui. „Klaipėdoje yra turtingų žmonių ir yra norinčių, kad miestas taptų gražesnis, tačiau privačios iniciatyvos nepalaikomos, atvirkščiai jos užmušamos nepagrįstais įtarinėjimais, trukdant“, - kalbėjo A. Sakalauskas.

Visi pavargo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja–vyriausioji architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė aiškino, kad K. Donelaičio aikštės projektas yra „neoficialiai suderintas, tačiau į “Infostatybą„ neįkeltas. Tik tada, kai projektas įkeliamas į “Infostatybą„, suteikiamas leidimas jam įgyvendinti. Tik tada mes galėsime kreiptis į Tarybą, kad būtų skirtos lėšos projektui įgyvendinti. Nežinau, kodėl šis procesas įstrigo. Gal projekto iniciatoriai nesusikalba su architektu“, - svarstė Savivaldybės atstovė.

Projekto autorius architektas Algirdas Žebrauskas patikslino, kad į „Infostatybą“ keliamas techninis projektas, tačiau jis dar nėra parengtas. „Su Savivaldybe buvo daug diskusijų, derinimų, kol pasiektas susitarimas, pakeistas Detalusis planas, parengti projektiniai pasiūlymai ir išduotos sąlygos techniniam projektui rengti, tačiau viskas taip užsitęsę, kad projekto organizatoriai, man regis, pavargo. Dar ir užsitęsęs karantinas neleidžia gyvai visiems susitikti ir sudėlioti taškus ant i. Jau nežinau, ar fondas rengs techninį projektą, nes jo iniciatoriams, regis, rankos nusviro“, - sakė A. Žebrauskas.

Antras bandymas

Priminsime, kad K. Donelaičio aikštės atnaujinimo istoriją nuo pat pradžių lydėjo nesklandumai. Fondas „Žaliuok, mano mieste“, siekdamas išrinkti geriausią aikštės viziją, buvo paskelbęs architektūrinį konkursą. Jame buvo premijuoti trys geriausi projektai. Tačiau įgyvendinti pirmąją vietą laimėjusio Sauliaus Druskio projekto „4 metų laikai“ nepavyko dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo.

Klaipėdiečių pasipiktinimą sukėlė tai, kad projekto autorius siūlė iškirsti visus skvere augančius medžius ir vietoje jų sodinti naujus želdinius.

Tada fondas sutartį su S. Druskiu nutraukė ir ne konkurso būdu pakvietė žinomą architektą, Nacionalinės premijos laureatą, ypač pagarsėjusį sėkmingu Telšių viešųjų erdvių atnaujinimu Algirdą Žebrauską pateikti savo koncepciją.

Konfliktas dėl medžių

Architektas A. Žebrauskas pateiktame projekte siekė išryškinti aikštės istoriškumą, konceptualiai išsaugoti žaliąjį aikštės rūbą ir suteikti aikštei funkcionalumo. „Galvodamas apie aikštės žaliąjį rūbą - renkuosi kompromiso kelią. Mano siekis būtų sukurti kontekstualią viešąją erdvę, kurioje medžiai ir pastatai išryškintų vieni kitus, o ne užgožtų. Projekte siūlau išsaugoti dar prieškariu sodintus medžius rytinėje aikštės dalyje ir aplink visą aikštės perimetrą. Centrinėje dalyje augantys pasvirę, jau po karo pasodinti, blogo genėjimo pažeisti medžiai, mano nuomone, užgožia K. Donelaičio paminklo vertikalę. Juos siūlyčiau keisti įvairių rūšių želdiniais, kurie išryškintų paminklą, o kartu atskleistų keturių metų laikų kaitą“, - dėstė A. Žebrauskas.

Klaipėdos savivaldybė reikalavo išsaugoti visus aikštės medžius. Taip pat diskusijas kėlė ir siūlymas vakarinėje aikštės pusėje įrengti erdvę kameriniams renginiams ir modulinio tipo kavinukę.

„Liūdna, kad dabar aikštė atlieka tik tranzitinę funkciją. Manau, kad ji turėtų iš esmės pakisti ir tapti patrauklia erdve leisti laisvalaikį, čia galėtų vykti įvairūs renginiai, veikti lauko kavinė. Teigiama, kad tokiai erdvei sukurti reikalingas detaliojo plano keitimas. Nors siūloma statyti laikino tipo statinį be pamatų, bet jam būtų reikalinga inžinerinė infrastruktūra“ - įsitikinęs architektas A. Žebrauskas.

Priminsime, kad priešprojektinius K. Donelaičio aikštės atnaujinimo pasiūlymus A. Žebrauskas parengė ir pristatė dar 2018-ųjų pavasarį. Tada Savivaldybės administracija projektui pritarė, tačiau, anot projektuotojo, buvo išduotos sąlygos techniniam projektui rengti, kurios prieštaravo projekto sprendiniams.