J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikų perlaidojimo ceremonijos akimirkos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos artimieji: „Klaipėda - puikiausia vieta mūsų tetai ir dėdei“

Rugsėjo 22 dieną Klaipėdos skulptūrų parko Senosiose kapinėse perlaidoti vieno iš Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 1923 m. iniciatorių Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai.

Klaipėdoje perlaidoti Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės palaikai

Kaip rašė BNS, J. Polovinskas-Budrys nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 metų kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas.

Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu.

Po sėkmingo Klaipėdos krašto užėmimo J. Budrys uostamiestyje ėjo aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau - įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos - Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.

Tolesnė jo karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą - iš pradžių Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964-aisiais buvo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.

J. Budrys ir jo žmona buvo palaidoti Čikagoje, tačiau prie Klaipėdos krašto prijungimo prisidėjęs vadas buvo išreiškęs norą amžinojo poilsio atgulti savame krašte.

Į Lietuvą palaikai parskraidinti diena anksčiau, rugsėjo 21-ąją.

Juos parlydėjo apie dešimt J. Budrio šeimos giminaičių.

Dėkojo už parodytą pagarbą

Palaikų perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo ne tik klaipėdiečiai bei miesto vadovai, tarp kurių - meras Arvydas Vaitkus, tačiau ir Seimo bei Vyriausybės nariai, taip pat vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Uostamiesčio meras savo kalboje dėkojo J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos artimiesiems, kurie priėmė sprendimą palaikus perlaidoti Klaipėdoje.

„Ačiū jums, kad jūs radote ryžto žengti šį žingsnį, žinau, kad jis buvo labai nelengvas, bet tai, ką jūs padarėte, nuo šiandien yra tikrai vienas didžiausių Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šventinių epicentrų ir istorinių įvykių, po kurio mes dar ne kartą sausio 15 dieną, kitų miesto švenčių progomis ar šiaip eilinę dieną ateisime nulenkti galvas ir, kas labai svarbu, - atsivesime savo vaikus ir pasakosime tą didžiąją istoriją“, - susirinkusiesiems kalbėjo A. Vaitkus.

Reginos Kašubaitės-Budrienės dukterėčia Victoria Kašuba-Matranga su jauduliu balse kalbėjo apie tai, kaip maloniai ją ir kitus šeimos narius nustebino sutikimas Lietuvoje bei jų dėdei ir tetai skirtos pagerbimo ceremonijos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir dėkojo visiems prie to prisidėjusiesiems.

„Esu sujaudinta visų šių apeigų Lietuvos miestuose, ypač Klaipėdoje. Kaip čia gražu šiandieną, saulė šviečia, medžiai ošia, tikrai puikiausia vieta mūsų tetai Reginai ir dėdei Jonui Budriui“, - kalbėjo V. Kašuba-Matranga.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder