J. L. Vynerio atminimui kuria turistinį maršrutą

(1)

Pandemija antrus metus neleido Skulptūrų parke organizuoti tradicinės Juliaus Liudviko Vynerio arbatėlės, tačiau šio iškilaus XIX amžiuje Klaipėdoje gyvenusio verslininko ir labdario 226-asis gimtadienis nebuvo pamirštas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė, J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondo naujoji direktorė Milisenta Misevičiūtė ir buvęs vadovas Romualdas Žukauskas per filantropo gimtadienį balandžio 1-ąją nuplovė jam skirtą paminklą, kuris po žiemos buvo apsinešęs purvu ir samanomis.

J. L. Vyneris yra, ko gero, vienintelis žydas, kuris buvo palaidotas ne žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių žmonių palaikai. Tokia buvo velionio valia.

J. L. Vynerio kapą senosiose Klaipėdos kapinėse po jo mirties papuošė įspūdingas paminklas. Šis paminklas ir jo priežiūra buvo svarbi ir pačiam J. L. Vyneriui, nes jis tam paskyrė dalį savojo palikimo. Sovietmečiu, kai senosios kapinės buvo sunaikintos, o jų vietoje įkurtas Skulptūrų parkas, paminklą J. L. Vyneriui per stebuklą pavyko išgelbėti.

Ilgą laiką jis buvo saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, o vėliau pastatytas vietinei žydų bendruomenei grąžintose kapinėse. Tik apsižiūrėjus, jog taip paniekinta paskutinioji iškilaus labdario valia, paminklas sugrąžintas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur iš tikrųjų yra palaidotas J. L. Vyneris.

Turtus paliko miestui

Prisimenant iškilią J. L. Vynerio asmenybę ir siekiant pratęsti jo veiklą, skiriant labdarą, paramą, didelį dėmesį kultūrai, miesto bendruomenės poreikiams, 2004-aisiais Klaipėdoje buvo įkurtas J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondas.

Praėjusių metų rudenį šio fondo vadove tapusi gidė M. Misevičiūtė apgailestavo, kad COVID-19 pandemija ir karantinas stabdo ir trikdo fondo veiklą, tačiau pažymėjo, kad gerus darbus daryti niekada nevėlu.

"Pats J. L. Vyneris, atvykęs į Klaipėdą jūrų prekybos pakilimo laikotarpiu, kaip ir daugelis kitų pirklių, užsidirbo didelį kapitalą. Žinoma, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido puotaudamas, mėgaudamasis gyvenimu ir moterimis, tačiau gyvenimo pabaigoje, būdamas vienišas, visus savo turtus paskyrė neturtingiausių Klaipėdos miestiečių labui.

Visą savo turtą, t. y. daugiau kaip 300 000 talerių (apie pusę milijono JAV dolerių) jis paliko miestui ir pelnė didžiausio mecenato, filantropo ir labdario vardą.

Nuo J. L. Vynerio mirties iki šių dienų neatsirado nė vieno kito tokio žmogaus, ne tik norėjusio, bet ir galėjusio šitiek duoti miestui ir jo gyventojams. Ant jo antkapio užrašyta: „Jo atminimą gerbia draugai, laimina vargšai“, - priminė J. L. Vynerio nuopelnus M. Misevičiūtė.

Fondo vadovę įkvepia vienas iš J. L. Vynerio testamento punktų - kiekvienais metais balandžio 1 dieną ( per J. L. Vynerio gimtadienį) pamaitinti 100 vargšų, tačiau šiuo metu, anot M. Misevičiūtės, J. L. Vynerio fondo veikla nėra orientuota į tiesioginį lėšų rinkimą ir labdarą, o labiau į J. L. Vynerio asmenybės ir filantropijos idėjų populiarinimą.

 J. L. Vynerio kapą senosiose Klaipėdos kapinėse po jo mirties papuošė įspūdingas paminklas. Net sunaikinus kapines, šį paminklą pavyko išsaugoti ir dabar jis stovi Skulptūrų parke, kur ir palaidotas garsusis labdarys.

Maršruto „Vynerio pėdomis“ idėja

Pašnekovės nuomone, mieste J. L. Vynerio atminimas nėra pakankamai įprasmintas. "Net nežinau, ar yra nors viena J. L. Vyneriui skirta atminimo lenta. Kadangi dirbu turizmo srityje, man tai atrodo svarbu.

Tad vienas iš mano siekių yra sukurti Klaipėdoje pažintinį, informacinį kelią „J. L. Vynerio pėdomis“. Įsivaizduoju jį kaip paženklintą maršrutą su žemėlapiu, kuriame būtų pažymėti pastatai, kuriuose gyveno, dirbo J. L. Vyneris, ir objektai, kurie jo lėšomis buvo pastatyti, sukurti. Šis sąrašas tikrai ilgas ir įspūdingas, pradedant sinagoga, Šv. Jono bažnyčia, švietimo ir socialinėmis įstaigomis, baigiant Vynerio promenada, kuri tęsėsi nuo dabartinės Lietuvininkų aikštės iki pat Tauralaukio (dabar Šaulių, Kretingos gatvės).

Manau, kad toks maršrutas būtų įdomus ne tik uostamiesčio svečiams, bet ir vietos gyventojams. Labai svarbu, kad jis būtų pritaikytas įvairias negalias (judėjimo, regos ir pan.) turintiems žmonės, turėtų patrauklią formą vaikams", - dėstė M. Misevičiūtė.

Pasak pašnekovės, J. L. Vynerio fondas teikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai dėl šio projekto finansavimo, tačiau kol kas lėšų tam nebuvo skirta. „Visgi rankų nenuleidžiame ir tikimės, kad lūkesčius pavyks įgyvendinti“, - sakė M. Misevičiūtė.

Vynerio testamentas J. L. Vyneris testamentą surašė 1855 m. birželio 16 d. Jame savo palikimą - 313 789 talerių paskyrė: 500 talerių užrašė miesto katalikų bažnyčiai; 500 talerių - žydų sinagogai su sąlyga, kad žydų bendruomenė nevers jo laidoti savo kapinėse; 2 000 talerių puikiam antkapiui pastatyti ir 1 500 talerių jo kapo miesto kapinėse priežiūrai visą laiką; 2 000 talerių - jo vardu pavadintos Vynerio promenados priežiūrai ir gražinimui; 4 000 talerių - Labdaros sąjungai neturtingų dorų tėvų vaikams aprengti ir mokyti; 2 000 talerių - prieglaudai, kurios tikslas - padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad šie beglobiai, aprūpinus juos pastoge, rūbais, maistu ir viskuo, kas kūnui reikalinga, būtų išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais; 1 000 talerių - 100 vargšų maitinimui kiekvienais metais balandžio 1 dieną; 28 000 talerių - Nusigyvenusių pirklių prieglaudai, prižiūrint pirklių bendruomenės valdybai (8 000 talerių namui, 20 000 talerių išlaikymui); 134 794 taleriai buvo skirti pagrindiniam palikimo paveldėtojui - pirkliui Friedrichui Wilhelmui Richteriui, kurie magistrato ir pirklių bendruomenės valdybos nuožiūra turėjo būti skirti labdaros tikslams; 45 000 talerių - Mergaičių auklėjimo instituto įkūrimui ir išlaikymui; 10 000 talerių - stipendijų fondui studijuojantiems menininkams arba technikams įkurti (4 stipendijos po 360 markių per metus); 6 000 talerių - Miesto prieglaudos (Stadthospital) fondui padidinti, 4 000 talerių - miesto prieglaudos pastatų remontui; 6 000 talerių - Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai; 5 000 talerių - prieglaudos (Rettungsanstali) fondui padidinti; 6 000 talerių - miesto ligoninės remontui. 50 000 likusių talerių, iš kurių pusę paskyrė magistratui disponuoti kaip Vynerio palikimo fondą, kiti atiteko pirklių bendruomenei.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder