Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla dėl neatsakingo elgesio - paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, neatsargiai numestos nuorūkos ar kito ugnies šaltinio.
Šiuo metu visoje Lietuvoje vyrauja ketvirtos klasės (didelis gaisrų pavojus), vietomis, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, penktos klasės (labai didelis gaisrų pavojus) miškų gaisringumas, todėl gyventojų prašome miškuose, durpingose ir kitose atvirosiose teritorijose elgtis itin atsakingai:
- nekurti laužų ir kepsninių;
- nemėtyti nuorūkų, susirinkti stiklo šukes;
- atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius.
Visame pajūryje, ypač Kuršių nerijos teritorijoje, taip pat ir Smiltynėje, kur vyrauja pušynai bei kalnapušių masyvai, miškai yra ypač degūs. Ugnis juose greitai plinta, o ją užgesinti yra sudėtinga. Kyla didelis pavojus žmonių gyvybei bei turtui.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Pastebėję gaisrą, nedelsdami praneškite skubiosios pagalbos tarnybų ršio numeriu 112.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
![Klaipėdos keleivinis transportas](/sites/default/files/2020-04/klaipedos-keleivinis-transportas-trecia-karta-kerpa-rida.jpg "Klaipėdos keleivinis transportas trečią kartą "kerpa" ridą")
Rašyti komentarą