Imperijos reliktas: panašios paskirties objektų Lietuvoje išlikę vienetai

Tik retas klaipėdietis į jį atkreipia dėmesį, nors...

... panašios paskirties objektų Lietuvoje išlikę vienetai, o mūsų mieste esantis – vienintelis Vokietijos imperijos kariuomenės tokio pobūdžio statinys dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

Tai – Malūnininkų g. 13 esantis buvusių Klaipėdos kareivinių pratybų pastatas, statytas 1877-1888 m.

Kai imperiją valdė Vokietiją suvienijęs kaizeris Wilhelmas Didysis (1797-1888).

Jam Liepų g. pradžioje buvo pastatytas ir paminklas, kartu su Borussia nugriautas Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą.

Bet ne apie jį šįkart.

Apie istorines Klaipėdos detales.

Žiauriai įdomus tas militaristinis kompleksas prie pat geležinkelio.

XIX a. Prūsijos kariai specialiai pratyboms šaltuoju metų laiku arba nepalankiomis oro sąlygomis suręstame erdviame name su 4,4-4,7 m. aukščio šoninėmis sienomis treniruodavosi (vokiškas pastatas vadinamas Exerzierhaus).

Nenuostabu, kad ir dabar išliko erdvi, gerai apšviesta halė.

Po 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos iki hitlerinės Vokietijos okupacijos 1939 m. minėtas objektas jau nebeatliko savo pirminės funkcijos, nes lietuvaičiai jį išnaudojo arklių kariuomenės poreikiams rengimui.

Exerzierhaus virto arklidėmis. Po Vokietijos aneksijos toje vietoje tebuvusios pagalbinės patalpos.

Na, o sovietmečiu kareivinių pratybų namas ir jo aplinka patyrė didžiausius ir paveldą gerokai sudarkiusius pokyčius: sklypu naudojosi vietinis tankų remonto batalionas, veikė milicija, po 1990-ųjų – policija.

Po Antrojo pasaulinio karo teritorijoje radosi ir naujų statinių, prielipų, veikė gamybinės, pramoninės paskirties įmonės, mechaninės dirbtuvės ir kt.

Vokietijos imperijos paveldas buvo nustekentas, nuo kareivinių nuardytas dvišlaitis stogas.

Dabar šis kompleksas yra pagarbiai sutvarkytas.

Daug klaipėdiečių pro jį praeina, trumpindami kelią tarp Bomelsvitės ir miesto parko.

Atkreipkite dėmesį į ilgą namą su tokiu stogu.

Jo kieme laukia siurprizas, apie kurį jau esu rašęs: signetinių Mėmelio ir Rytprūsių plytų muziejus po atviru dangumi ir didžiulė freska pagal Christopho Hartknocho graviūrą (publikuotą 1684 m.) su Mėmelio, Kuršių nerijos, marių vaizdu.