„Grigeo Klaipėda“ teisme įsipareigojo iš Kuršių marių išimti visus inkriminuojamus teršalus

Bendrovė teismui patvirtino sprendimą įgyvendinti kompensuojamąjį aplinkos atkūrimo planą, kuris leis iš vandens telkinio pašalinti visus jai aplinkosaugininkų inkriminuojamus teršalus, skelbiama pranešime žiniasklaidai.



Trečiadienį popiet Šiauliuose vykusiame teismo posėdyje tęsiant Kuršių marių taršos baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kaip ir numatyta, baigti teikti bendrovės paaiškinimai dėl jai pareikštų kaltinimų pagal Baudžiamąjį kodeksą.



„Grigeo Klaipėda“ taip pat pateikė prašymą kitame teismo posėdyje apklausti civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovą.



Realus poveikis nenustatytas



Bendrovės atstovas Linas Sesickas posėdžio metu akcentavo, jog visos iki šiol Kuršių marių vandens būklės tyrimus atlikusios institucijos, Lietuvos mokslininkai ir tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog bendrovės nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.



Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog 2021 m. „Grigeo Klaipėda“ AAD pateiktame civiliniame ieškinyje 48 mln. eurų įvertinta žala aplinkai pagrįsta ne realiais vandens būklės tyrimais, o dar sovietmečiu parengta metodika, kuri prieš dvidešimtmetį aplinkos ministro įsakymu buvo perkelta į nacionalinę teisinę bazę.



Teisme L. Sesickas tvirtino, jog toks teorinis skaičiavimas savaime negali reikšti reikšmingo neigiamo poveikio vandens būklei, ypač jos pablogėjimui per vieną klasę, kai pačių institucijų teikiami duomenys tokios tendencijos nerodo.



„Nepaisant visų prieštaringų aplinkybių, bendrovė išlieka nuosekli, prisiima atsakomybę bei iš Kuršių marių išims visus civiliniame ieškinyje inkriminuojamus teršalus. Taip elgtis bendrovę įpareigoja tiek nacionalinė teismų praktika, tiek Europos Sąjungos teisės aktai“, - bendrovės pranešime teigė L. Sesickas.



Praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė bendrovės vadovui palankų sprendimą dėl 2021 m. Kuršių marių taršos incidento.



LAT konstatavo, jog žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą pokytį, nepakanka remtis 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, ir patvirtino, kad AAD nepagrįstai konstatavo žalos Kuršių marioms padarymo faktą.



Pastaruoju teisės aktu kaltinimai bendrovei atitinkamai grindžiami ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje 2020 m. taršos byloje.



Atsakingi vadovai atleisti nuo atsakomybės



Teisme bendrovės advokatas taip pat teigė, jog „Grigeo Klaipėda“ nevykdė ir nevykdo viešųjų funkcijų, todėl buvę ir esami bendrovės darbuotojai negali būti prilyginti valstybės tarnautojams, todėl jiems negali būti taikomas Baudžiamojo kodekso 228 str. numatyta nusikalstama veika.



Anot L. Sesicko, byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė ir fiziniai asmenys nusikalstamas veikas vykdė veikdami organizuota grupe.



Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad civiliniame ieškinyje atsakovais ar trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra įtraukti bendrovės buvę vadovai V. Beržonskis ir J. Garalis.

Būtent šie asmenys yra atsakingi už neteisėto nuotekų tvarkymo mechanizmo sukūrimą ir nuslėpimą nuo bendrovės valdybos, o tuo pačiu atsakomybės perkėlimą kitiems asmenims, užėmusiems ir einanačiam Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas.



Siekia taikos



Bendrovė šiuo metu AAD yra pateikusi su ekspertais parengtą aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.



„Grigeo Klaipėda“ atstovo teigimu, nendrių pjovimo priemonę bendrovė jau pradėjo įgyvendinti. 2021 rudenį ir 2022 metų pavasarį ji išpjovė 210 tonų nendrių. Tokiu būdu iš Kuršių marių buvo išimta civiliniame ieškinyje jai priskaičiuoto apie 21 proc. bendrojo azoto ir 54 proc. bendrojo fosforo.



Jei šioms priemonėms būtų pritarta, bendrovė iš Kuršių marių išimtų visą nurodytą teršalų kiekį ir atlygintų jai priskaičiuotą žalą.



Kartu su aplinkos atkūrimo priemonių planu taip pat pateiktas ir taikos sutarties projektas. Patvirtintas šis dokumentas taptų tinkamą ir savalaikį bendrovės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančia priemone.

Jei įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti kaip suplanuota, „Grigeo Klaipėda“ privalėtų atlyginti AAD išlaidas, susijusias su aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimu taip, kaip numato Aplinkos apsaugos įstatymas.



Kaltinimai 14 asmenų



Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų išleidimo kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.



Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.



Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.