„Grigeo Klaipėda“ prašo teismo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą

„Grigeo Klaipėda“prieš teismo posėdį pateikė prašymą teismui inicijuoti kreipimąsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – ji norėtų, kad šie teismai įvertintų galimus prieštaravimus tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei tai, ar aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai atitinka Konstituciją, pranešė įmonė.

Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti 10 klausimų, tarp kurių – ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, taip pat žalos aplinkai dydžio nustatymo metodika ir kita.

Teismui nusprendus kreiptis į ESTT, bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme galėtų būti tęsiamas, teigia įmonė.

Į KT prašoma kreiptis siekiant išaiškinti byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį šalies Konstitucijai – ar žalos dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu, ar vienu metu privaloma įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą pinigais. 

Antradienį vykstančio teismo posėdžio metu taip pat suplanuota tęsti nuo atsakomybės atleisto buvusio ilgamečio „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Vido Beržonskio apklausą.

Jis ankstesniame posėdyje prisipažino gavęs nurodymus mažinti taršą, tačiau nusprendęs jos nestabdyti, o į institucijas kreipęsis tik po to, kai buvo atleistas iš bendrovės dėl galimo sukčiavimo.

Baudžiamojoje byloje įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir prezidentui Gintautui Pangoniui bei Klaipėdos įmonės vadovui Tomui Eikinui ir kitiems asmenims pareikšti kaltinamai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.   

Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.

„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose teršalai viršijo nustatytas ribas, didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius.