Diskusija dėl Partnerystės įstatymo supriešino kartas, o jaunimas vis mažiau politiškai raštingas

Manoma, kad tai lėmė neseniai virusios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo, kurios supriešino kartas ir jauni žmonės ėmė mažiau pasitikėti vyresniais artimaisiais.

Klaipėdos universitetas jau antrą kartą atliko jaunimo politinio raštingumo tyrimą. Bandomasis tyrimas buvo atliktas praėjusių metų pavasarį, o šiemet patobulinus anketą buvo atliktas dar kartą.

Po pirmojo tyrimo paaiškėjus jaunuolių politinio raštingumo spragoms vyko įvairūs mokymai, paskaitos, diskusijos ir pan. tiek Klaipėdos universitete, tiek įvairiose uostamiesčio mokyklose.

Klaipėdos universitetas 

Atsakydami į testo klausimus jaunuoliai galėjo rinktis iš kelių atsakymų variantų – kelių neteisingų, vieno teisingo ir atsakymo „nežinau“.

Tyrime dalyvavo 362 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, kurie gyvena, dirba ar mokosi Klaipėdos mieste. Tyrime dominavo moksleiviai, beveik 35 proc. apklaustųjų studijuoja arba ir studijuoja, ir dirba uostamiestyje, keli bedarbiai, 17 proc. dirbančiųjų.

Apklausoje buvo išskirtos penkios svarbiausios politinės sritys: vietos savivalda, Lietuvos politinė sistema, klausimai apie vadinamuosius einamuosius politinius procesus, politikos teorija ir klausimų grupė apie jaunimo politiką ir dalyvavimą.

Klaipėdos savivaldybė 

Įdomu tai, kad, kaip parodė Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, visuomenėje plačiai aptarinėta Stambulo konvencija nesuteikė didesnio žinių lygio.

Apie vietos politinius įvykius jaunimas neslėpė daugiausia sužinantis iš socialinių tinklų, tačiau taip pat prisipažino, kad skaito vietinę spaudą. Tai, kad domintis vietos politika dominuoja socialiniai tinklai, rodo, kad jaunimas ne visuomet gali susidaryti teisingą įspūdį, mat socialiniuose tinkluose yra daugybė ne visuomet patikimos informacijos, ji gali suklaidinti.

Jaunimas negalėjo pasakyti, kokios tarptautinės organizacijos dokumentas yra garsioji Stambulo konvencija.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl, atrodytų, gana daug aptariamus dalykus jaunimas išmano prastai, vertinta ir tai, kur įprastai jauni žmonės ieško informacijos.

Paaiškėjo, kad pagrindinis politinių žinių šaltinis yra televizijos informacinės naujienų, žinių laidos.

Jos gerokai lenkia antroje vietoje likusius socialinius tinklus, trečioje vietoje – informaciniai portalai.

Televizija 

Lyginant pirmojo ir antrojo tyrimo rezultatus atsiskleidė dar viena itin įdomi tendencija. Pernai pavasarį atlikto tyrimo metu labai tvirtas pozicijas kaip politinių žinių šaltinis užėmė šeima ar giminės, o šiemet pastebėtas labai reikšmingas krytis žemyn.

Specialistai daro prielaidą, jog šiai tendencijai įtakos turėjo šių metų pavasarį vykusios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Manoma, kad tai tiesiog supriešino kartas ir atsirado tam tikro nepasitikėjimo tarp tėvų ir vaikų.

Vykstant diskusijoms dėl to, ar reikia mažinti amžiaus tapti Seimo nariu kartelę ir leisti anksčiau balsuoti, mokslininkai pagal amžiaus grupes įvertino, kaip skiriasi jaunimo politikos išmanymas.

Paaiškėjo, kad bręstant politinių žinių lygis auga. Lyginant 25–29 amžiaus grupę su 21–24 amžiaus grupe, aukštesnis išmanymas yra vyresniųjų. Tiesa, vietos savivaldos klausimus geriau supranta 21–24 amžiaus grupei priklausantys žmonės.

Neatmetama, kad menkam jaunimo domėjimuisi politika turėjo įtakos ir pandemija bei informacijos sklaidos trūkumai, - rašo portalas LRT.lt.