Baltijos jūros paukščių skrandžiuose mokslininkai aptiko plastiko ir kitokių šiukšlių

Šiauriniuose regionuose perintys jūros paukščiai susirenka žiemoti Baltijos jūroje. Paukščių rūšių gausumas joje dėl įvairių priežasčių daugelio per pastaruosius 20 metų mažėjo, o kelių rūšių nardančių jūros ančių sumažėjo net perpus.

Baltijoje žiemojantys jūros paukščiai yra arba žuvlesiai, arba maitinasi dugno bestuburiais, tokiais kaip moliuskai, jūros tarakonai ar krevetės. Jie ne tik visą žiemą praleidžia jūroje, maitinasi tik jūroje sugautu grobiu, bet apskritai vengia žmonių ir nelesa žmogaus duodamo ar atsitiktinai palikto maisto, kaip, pavyzdžiui, tai daro pajūrio miestuose ar paplūdimiuose dažnai matomi kirai.

Jūros paukščių mitybą analizuojantys KU mokslininkai ir studentai per pastaruosius penkerius metus ištyrė daugiau kaip 500 paukščių skrandžių ir nustatė, kad bendrai apie 2 procentai visų jūros paukščių yra prilesę plastiko ir kitokių šiukšlių.

Šiukšles prarijusių paukščių skaičius atskirose rūšyse skiriasi – pavyzdžiui, net 5 proc. ledinių ančių, įprastai mintančių dugno bestuburiais ir žuvimi, buvo prarijusios šiukšlių. Panašiu dažnumu šiukšlės patenka į žuvlesių rudakaklių narų (4,5%) ir laibasnapių narūnėlių (3%) organizmus. Iš tirtų rūšių šiukšlių nebuvo prisilesusios tik moliuskais mintančios nuodegulės ir juodosios antys bei žuvimi mintantys ausuotieji kragai.

„Mus labai nustebino, kad tokie paukščiai kaip nykstančios ledinės antys, mintančios moliuskais ir kitais bestuburiais, kurios jautriais snapais gali atskirti lesamus objektus, vis tiek prisilesė tiek daug šiukšlių“,- sako vienas iš šio tyrimo autorių Julius Morkūnas.

Jūros paukščių skrandžiuose dažniausiai aptiktus plastiko objektus mokslininkai identifikavo kaip pakavimo plastiko likučius. Taip pat dažni  „radiniai“ - minkšto porėto balto plastiko, naudojamo dangteliams, likučiai, tamprių gumelių ir izoliavimo laido liekanos, žvejybinio valo atkarpos. Pasitaikė ir cigaretės filtras, kuris taip pat yra plastiko šiukšlė. Kelios antys buvo prarijusios žvejybinių kabliukų bei kitų metalo šiukšlių.

Tyrėjai pastebi, kad jauni paukščiai prisilesa daugiau šiukšlių nei suaugę. Taip pat daugiau šiukšlių aptikta įvairesne mityba pasižyminčiose rūšyse. Nors paukščių skrandžiuose rasti plastiko kiekiai buvo nedideli, šis tyrimas parodo, kad plastiko ir kitos šiukšlės gali tapti nauja grėsme Baltijos jūros aplinkai.

Daugiau apie tyrimo rezultatus galima paskaityti čia:

Morkūnas, J., Biveinytė, V., Balčiūnas, A. and Morkūnė, R., 2021. The broader isotopic niche of Long-tailed Duck Clangula hyemalis implies a higher risk of ingesting plastic and non-plastic debris than for other diving seabirds. Marine Pollution Bulletin, 173, p.113065. https://authors.elsevier.com/a/1d%7EZ3,ash%7ESWr