A. Velykienė: "Parkavimo zonos plėtra -  savivaldybė kuria „mistines“ sąnaudas"

Atkreipus dėmesį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl ES investuotų lėšų į kiemų tvarkymo infrastruktūrą, deja Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios daugumos nesustabdė žinia, kad 5 metus po ES lėšų miestui suteikimo, nėra tikslinga įvesti rinkliavos, nes visos pajamos turės būti grąžintos Europos Sąjungai, o miestas iš to negali gauti jokios ekonominės naudos.

Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius teigia, kad jokių lėšų grąžinti nereikės, nes sąnaudos planuojamos ženkliai didesnės nei planuojamos gauti pajamos, gauti atsakymai su skaičiais ir sąnaudomis – verčia suglumti.

Toks svetimos gėdos jausmas apima, kai priėmus akivaizdžiai klaidingą sprendimą Klaipėdos savivaldybės atžvilgiu, stengiamasi „išsivynioti“ su savotišku „makaronų kabinimu“ Klaipėdos miesto tarybai ir gyventojams.

Taigi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis iš pradžių teigęs, kad rinkliava – ne ekonominė veikla, vėliau jau raštu pagrindęs, kad nėra draudžiama gauti pajamų iš ES projektų, vėliausiai sukurpė raštą, kad jokių pajamų grąžinti Europos sąjungos biudžetui nereikės, nes jokių grynųjų pajamų iš parkavimo miestas negaus, nes sąnaudos bus ženkliai didesnės.

Įdomiausia tai, kad prie pateiktų išlaidų yra įtraukiamos sąnaudos, kurios neturi nieko bendra su uždirbamomis pajamomis, kaip pavyzdžiui: žolės pjovimas, šaligatvių valymas, dviračių takų šlavimas, želdynų ir gėlynų priežiūra.

Šioje lentelėje matyti, kad iš visų planuotų 12971 Eur išlaidų, 11814 Eur yra neteisingai priskirtos parkavimo sąnaudoms.

Teisingos būtų tik 1283,85 Eur sąnaudos, kurios tiesiogiai dalyvauja pajamų uždirbime.

 Šio projekto veiklos sąnaudoms Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priskyrė 16307,93 Eur, kurios visiškai nedalyvauja pajamų uždirbime.

Teisingos sąnaudos būtų tik 4250,97Eur.

Vadovaujantis 2010-06-16 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-195 „Dėl bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos  fondų lėšų projektų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikos patvirtinimo“ ir visais galiojančiais pakeitimais – visos Lietuvos savivaldybių institucijos vadovaujasi šiame įsakyme apibrėžtomis pajamų ir sąnaudų priskyrimo taisyklėmis.

Jose aiškiai yra nustatyta, kad „į projekto veiklos išlaidas yra įtraukiamos tik tos pareiškėjo sąnaudos, dėl kurių atsiranda pinigų srautai.“

Niekaip neina suprasti, kodėl yra administracija skaičiuoja sąnaudas, kurios neturi nieko bendra su pajamų uždirbimu.

Galbūt G. Neniškis galvoja, kad šaligatvių sutvarkymas ir kitos kokybės gyventojams sukūrimas turi būti apmokestinti?

Ar už tai, kad senjoras prisės ant suoliuko, turi apmokėti automobilį paliekantis verslininkas?

Žodžiu, finansų ministerija ne ta kūrė taisykles, kad jas galėtų laisvai interpretuoti valstybės tarnautojai.

Kol projekto pabaiga nėra fiksuota, visos išlaidos bus patikrintos ir Centrinė projektų valdymo agentūra tikrai „nepraleis“ tokių „mistinių sąnaudų“, kurios neturi nieko bendra su parkavimo automobilių priežiūros išlaidomis.

Taip pat solidžiai prie sąnaudų įtraukiama parkavimo sistemos administravimo išlaidos, kurios apskaičiuojamos sekančiai:

Leidimų skaičius x 1 leidimo išdavimo ir admin. Mokestis (kontrolė) = administravimosąnaudos

1 leidimo išdavimo ir administravimo (kontrolės ) savikaina 2020 metais sudarė 17,20 Eur

Tai reiškia, kad nustatytas rinkliavos dydis ženkliai viršija metinio leidimo gyventojams kainą, kas vienareikšmiškai rodo, kad biudžete mes iš parkavimo pajamų ne išlaikome sistemą, o dar primokame.

Labai nesolidu, kai Tarybos narys, norėdamas gauti išsamią informaciją parašo ne vieną raštą, į kurį atsakymai nėra išsamiai pateikiami, tada tenka rašyti dar vieną raštą Merui, kad jis įpareigotų savivaldybės administracijos direktorių G. Neniškį pateikti tinkamą atsakymą į užduotus klausimus.

Gavus paskutinį paaiškinimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo pasižadėjęs pakviesti prie apskrito stalo pasikalbėti, apie susidariusią situaciją, paaiškinti dėl pajamų ir sąnaudų.

Deja, kaip ir daugelis šios valdžios sprendimų pažadai ir liko pažadais.

Taip pat paprašius patikslinti, kaip bus apskaitomos pajamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parašė, kad pajamos bus apskaičiuojamos pagal esamų parkavimo vietų skaičių.

Tačiau pakartotinai paprašius patikslinti pateiktą informaciją, kaip bus apskaitomos pajamos, kurias iš esmės patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, atsakė taip:

„Kadangi šių vietų skaičius yra apibrėžtas ir aiškus, rinkliavos pajamos bus apskaitomos atskirai ir skaičiuojamos sekančiai:

1. Pagal išduotų lengvatinių leidimų (gyventojų ir kt.) skaičių pagal namo adresą, patenkantį į teritoriją, kuri buvo tvarkoma ES projektų rėmuose;

2. Pagal periodinės stebėsenos rezultatus, įvertinus koks automobilių skaičius įrengtose vietose stovi, apmokėjus stovėjimą kitais būdais (parkomate, telefonu).“

Taigi, kadangi šioje teritorijoje bendras skaičius tik tų namų, prie kurių įrenginėjamos naujos ar rekonstruojamos senos aikštelės sudaro 2200 butų.

Tikėtina, kad mažiausiai pusę gyventojų turi automobilius, o jei bute gyvena ir senyvo amžiaus žmonės, tai jų vaikai, norėdami aplankyti tėvus, tikrai norės gauti leidimą statyti automobilį tėvų namo kieme.

Metinis leidimas gyvenojui – pirmam automobiliui kainuos 10 Eur, o antram 30 Eur.

Todėl pajamos vien už gyventojų leidimus gerokai viršys G. Neniškio skaičiuojamą 9820 Eur pajamų ribą.

Dar net neįvertinus verslo subjektams išduodamų leidimų skaičiaus, taip pat trumpalaikio sustojimo, t.y. parkavimo mokesčio.

Ir dar, Klaipėdos mieste bet kuri daugiabučio namo gyventojų bendrija ar verslas norėdami pasistatyti šlagbaumą savo nuomojamame sklype, turi suderinti schemą su kelių policija,  savivaldybe, o mes pasirodo „pastatysime“ parkomatus 2022 m. sausio 1 d. nors nei leidimų, nei suderinimų dar savivaldybės administracija nepasirengusi.

Gėda yra galvoti ardysime gerbūvį, kurį tvarkėme kiemuose, tam, kad pastatyti parkomatus, nulinėm biudžeto pajamoms. 

Kalbėti apie tai, kad viskam pasirengta, yra netiesa. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iki šiol yra suklaidinta dėl pajamų, kurios turės būti grąžinamos Į Europos Sąjungos biudžetą, o mes, norėdami įvesti anot G. Neniškio tvarką mieste, eilinį kartą apgavome gyventojus ir verslą.

Liūdniausia, kad apgavome patys save.

Nei vienas racionaliai valdantis vadovas, nepriimtų nenaudingų sprendimų, kurie sąlygotų didžiules darbo pastangas ir nulinį veiklos rezultatą.