Kinijos potencialas auga, pasaulis keičiasi

JAV ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. Kinija gali turėti 700 branduolinių kovinių galvučių, o iki 2030 m. - daugiau kaip 1000. Tai yra 2,5 karto didesnis arsenalas, nei Pentagonas prognozavo dar prieš metus.

„JAV gynybos departamento paskelbtoje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse panašiose ataskaitose, neatsižvelgiama į faktus ir gausu išankstinių nuostatų", - sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Vang Venbinas (Wang Wenbin).

Jis pridūrė, kad Vašingtonas naudoja ataskaitą tam, kad „išpūstų kalbas apie Kinijos branduolinę grėsmę", ir apibūdino JAV kaip „didžiausią pasaulyje branduolinės grėsmės šaltinį".

JAV vertinimas pateiktas Pentagono metinėje ataskaitoje Kongresui apie Kinijos karinę raidą.

Čia, be kita ko, rašoma, jog Kinijos Liaudies Respublika (KLR) investuoja į savo sausumoje, jūroje ir ore veikiančių branduolinių ginklų tiekimo platformas ir plečia jų skaičių bei kuria infrastruktūrą, reikalingą šiai svarbiai branduolinių pajėgų

plėtrai palaikyti.

Kinija, kaip ir Jungtinės Valstijos bei Rusija, yra dvi pagrindinės branduolinės valstybės, kuriančios „branduolinę triadą" - pajėgumus tiekti branduolinius ginklus iš sausumoje esančių balistinių raketų, iš oro paleistų raketų ir iš povandeninių laivų.

Ataskaitoje teigiama, kad Kinija greičiausiai nesiekia surengti neišprovokuotą branduolinį smūgį prieš branduolinį ginklą turintį priešininką, pirmiausia JAV, bet nori atgrasyti kitų atakas išlaikydama patikimą branduolinių atsakomųjų veiksmų grėsmę.

Prieš metus Pentagono ataskaitoje apie Kiniją buvo sakoma, kad šalis turi apie 200 pristatomų kovinių galvučių ir iki 2030 m. turės jų dvigubai daugiau.

Nepriklausomi mokslininkai pastaraisiais mėnesiais paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuotos naujos branduolinių raketų šachtos Vakarų Kinijoje.

Šis pagreitis „mums labai rūpi", sakė vienas JAV gynybos pareigūnas. Tai „kelia klausimų dėl jų ketinimų", sakė pareigūnas, ragindamas daugiau skaidrumo iš Pekino dėl branduolinių pajėgų plėtros.

Pentagonas paskelbė Kiniją pagrindiniu savo saugumo rūpesčiu ateityje, Pekinui įsipareigojus iki 2049 m. paversti Liaudies išlaisvinimo armiją „pasaulinės klasės pajėgomis", kaip numatyta oficialiame jo plane.

Kinija plečia savo oro, kosmoso ir jūrų pajėgas, siekdama parodyti galią visame pasaulyje, panašiai kaip Jungtinių Valstijų kariuomenė, kuri tai daro jau dešimtmečius.

Konkurencija padidino susirūpinimą dėl galimo JAV ir Kinijos susirėmimo, ypač dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija bei kurį labai palaiko Jungtinės Valstijos.

Naujojoje JAV ataskaitoje teigiama, kad Kinijos spartaus kariuomenės modernizavimo tikslas - iki 2027 m. įveikti bet kokį spaudimą jai siekiant susigrąžinti Taivaną.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. Kinija siekia turėti „pajėgumus atremti JAV kariuomenę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir priversti Taivano vadovybę sėsti prie derybų stalo pagal Pekino sąlygas."

Keičiasi galių pusiausvyra

Didėjanti Kinijos įtaka keičia viso pasaulio galios pusiausvyrą, trečiadienį vizito Kopenhagoje metu teigė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Keičiasi pasaulinė galios pusiausvyra, nes Kinija tampa vis didesne ir stipresne karine galia", - per susitikimą su Danijos premjere Mete Frederiksen (Mette Frederiksen) teigė buvęs Norvegijos premjeras.

„Kinija artėja prie mūsų. Stebime juos virtualioje erdvėje, kosmose, Afrikoje, Arktyje. Ir stebime, kaip Kinija siekia kontroliuoti svarbią infrastruktūrą čia, Europoje", - pridūrė J.Stoltenbergas. Anot jo, visa tai gali turėti neigiamų pasekmių saugumui.

Birželį 30 narių turintis Aljansas sugriežtino savo poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigė, kad Pekino elgesys atspindi „sisteminius iššūkius taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai".

Nors tradicine NATO priešininke laikoma Rusija, JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) ragino sąjungininkes atidžiau stebėti Pekiną.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Amerikiečiai patys sukūrė dabartines Kinijos technologijas ir kaip kontinentinė Kinija tapo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare.

Taigi, dabartinė ataskaita, kaip daugelis amerikiečių kariškių bei politikų staiga „praregėjo", žinoma, yra kvailystė. Ar Kinija tikrai yra grėsmė?

Žinoma, taip - jie šiandien užima tas teritorijas, kuriose dar visai neseniai buvo įsitvirtinusios Jungtinės Valstijos. Ir šiandien jau galima kalbėti apie tai, jog vienpolio pasaulio nebėra, o Kinija vis ryškiau išlaiko savo pozicijas beveik visose „raktinėse" pasaulio vietose.

Tipiškas ir geriausias to pavyzdys yra šiandieninis Afganistanas - pasitraukus iš jo Jungtinėms Valstijoms ir NATO koalicijai iškart atėjo Pakistanas, o per Pakistaną ir kinai...

Šiame kontekste iškalbingas yra Pakistano virsmas: ilgus dešimtmečius buvęs vienu svarbiausių JAV politikos satelitų, šiandien jis tapo prokiniška teritorija bei svarbiu Kinijos sąjungininku.

Taigi, pasaulis akivaizdžiai keičiasi ir Jungtinėms Valstijoms nieko kito nebelieka: arba spręsti šį klausimą ginklu, arba peržiūrėti visas savo karines, ekonomines bei finansines strategijas.

O tai vieną dieną visiems atsilieps...

Pasakyti reikia aiškiai: situacija, kurią turime dabar, yra strategijos pergalė prieš bandymą spręsti momentiniu būdu momentinės naudos klausimėlius, kuo ilgą užsiiminėjo Jungtinės Valstijos. Dabartinis rezultatas buvo prognozuojamas ir nesunkiai nuspėjamas - nėra reikalo dabar iš nuostabos kilnoti antakius...

Aš nuolat kartoju, jog Europa turi tris priešus: Rusiją, Kiniją ir Jungtines Valstijas.

Šiandien amerikiečiai mėgina įvelti mus į konfliktą su Kinija, o jiems aktyviai talkina vadinamoji „konservatorių" partija su tokiais liūdnai pagarsėjusiais veikėjais, kaip A. Kubilius, priešakyje.

Taip, mes jau dalyvaujame svetimame konflikte, kuris jokios naudos nei Lietuvai, nei Europai atnešti negali.

Čia suvokti reikia labai paprastai: kariniu požiūriu Taivanas, kaip placdarmas, šiuo metu mirtinai reikalingas Jungtinėms Valstijoms. Tai ne demokratijos ar verslo klausimas - tai yra pasaulinės strategijos klausimas.

Galbūt praeis dar keleri ar keliolika metų ir Taivanas neturės tokios strateginės reikšmės. Tačiau šiuo metu sala reikalinga kaip JAV karinė bazė.