Kinija šaiposi iš Lietuvos sprendimų, lietuvių verslas ir bendruomenė Kinijoje – nusivylę

Taip Kinijos viešąją reakciją į Lietuvos sprendimus Kinijos atžvilgiu apibendrino Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacijos „China Baltic“ prezidentas Tomas Fedaravičius.

Interviu portalui Alfa.lt jis teigė, kad Lietuvos verslo interesams Kinijoje atstovaujanti asociacija Lietuvos valdžios žingsnį vertina kaip vienašališką, radikalų ir ekonomiškai žalingą tiek verslui, tiek Lietuvos piliečiams, turintiems reikalų Kinijoje. 

„Buvo galima diskutuoti ir svarstyti, kiek dalyvavimas konkrečiame forume suteikia naudos ar ne, ieškoti būdų, kaip geriau pasiekti savo interesus.

Tačiau šiuo atveju dabartinė Lietuvos valdžia renkasi ne statyti tiltus ar bent juos išlaikyti, o imasi tiltus deginti“, – sakė Kinijoje kelerius metus gyvenantis ir dirbantis lietuvis.  

T. Fedaravičius prognozuoja, kad vienašališki mūsų šalies sprendimai galiausiai atsisuks prieš Lietuvos verslą: Kinijos gamintojai ir toliau parduos savo produktus Lietuvai, tačiau daliai Lietuvos gamintojų prekyba didžiausioje pasaulio rinkoje gali apsunkti.

„Tarptautinėje politikoje ir daugiapoliame pasaulyje nėra vien juoda ir balta, valstybių bendradarbiavimas yra grįstas interesais ir nauda, tai derėtų matyti ir Lietuvos politikams“, – mano T. Fedaravičius.

„China Baltic“ prezidentas kaip pavyzdį nurodo Lenkijos valdžią ir diplomatinį korpusą, kurie pastarąjį dešimtmetį, lyginant su Lietuva, itin aktyviai dirba Kinijoje, siekdami naudos Lenkijos verslui ir valstybei. O Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau oficialaus vizito Pekine metu išreiškė paramą Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir Kinijos forumo iniciatyvai.

Tomas Fedaravičius: ES ir Kinijos ekonominis bendravimas ateityje tik intensyvės.
Alfa.lt

– Lietuvos užsienio reikalų ministerija gegužės mėn. pranešė apie vienašališką sprendimą Lietuvai pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos valstybes bei Kiniją vienijančio 17+1 ekonominio bendradarbiavimo forumo. Kaip į šią žinią reagavo Kinijos žiniasklaida? Gal būta ir oficialios Pekino reakcijos?

– Pekino poziciją tarptautinės politikos klausimais įgarsinantis dienraštis anglų kalba „Global Times“ situacijai aptarti skyrė redakcijos vedamąjį straipsnį, kuriame negailėjo kritikos ir netgi pašaipių epitetų tokiam dabartinės Lietuvos valdžios sprendimui.

Sprendžiant iš vertimo, šios kadencijos Lietuvos vyriausybės diplomatiją ir poziciją Kinijos atžvilgiu dienraštis apibūdino kinišku epitetu „tiaoliang xiaochou“, ką geriausiai būtų galima išversti kaip „dėmesio stokojantį, išsišokinėjantį klouną“.

Tokia retorika mums, lietuviams, skamba „neskaniai“. Antra vertus, po radikalių kai kurių Lietuvos politikų pareiškimų Kinijos atžvilgiu galima suprasti ir kitą pusę.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijian (Džao Lidžien), komentuodamas Lietuvos pasitraukimą iš Vidurio ir Rytų Europos valstybes bei Kiniją vienijančios iniciatyvos (geriau žinomos anglišku trumpiniu „China-CEEC“) teigė, jog tai „pavienis atvejis“ ir bendradarbiavimo forumas, grįstas naudos abiem pusėms filosofija, toliau neš naudą jame dalyvaujančioms šalims.

Bendrai apžvelgdamas informaciją Kinijos viešojoje erdvėje, sakyčiau, kad Kinijos valdžia dėl tokių Lietuvos diplomatijos sprendimų, kiek tas žodis tinka tarptautinių santykių kontekste, įsižeidė. 

– Kaip Lietuvos sprendimą trauktis iš forumo vertina Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacija „China Baltic“? Ar toks Lietuvos žingsnis gali pakenkti lietuviškam verslui Kinijoje?

– Mūsų asociacija vertina tokį žingsnį kaip vienašališką ir radikalų. Tiesa, nesame dėl jo nustebę, nes signalų, jog toks sprendimas bus priimtas, buvo iškart po to, kai vadovavimą Užsienio reikalų ministerijai (URM) perėmė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos daugumos vyriausybė.

Mes, „China Baltic“ asociacija, atstovaujame Lietuvos verslo interesams, o vienas svarbiausių asociacijos tikslų yra padėti Lietuvos įmonėms, tiek parduodančioms Kinijoje, tiek importuojančioms iš jos. Asociacijos vertinimu, dalyvavimo „China-CEEC“ iniciatyvoje sustabdymas yra radikalus žingsnis, yra ekonomiškai žalingas Lietuvos verslui.

Dalyvavimo „China-CEEC“ iniciatyvoje sustabdymas yra radikalus žingsnis, ekonomiškai žalingas Lietuvos verslui.

Buvo galima diskutuoti ir svarstyti apie tai, kiek dalyvavimas konkrečiame forume suteikia naudos ar ne, ieškoti būdų, kaip geriau pasiekti savo interesus. Tačiau šiuo atveju dabartinė Lietuvos valdžia renkasi ne statyti tiltus ar bent juos išlaikyti, o imasi tiltus deginti.

Mūsų požiūriu, kuo daugiau tarptautinių kanalų bendradarbiavimui įvairiais lygmenimis, tuo valstybės, jų verslo bendruomenės ir piliečiai turi geresnes galimybes siekti savo interesus ir juos ginti.

Žinoma, pirmiausia reikia turėti pakankamai išminties tais kanalais pasinaudoti. Taigi Lietuvos valdžios sprendimą pasitraukti iš „China-CEEC“ forumo vertiname kaip žalingą Lietuvos verslui, kartu ir Lietuvos piliečiams, turintiems reikalų Kinijoje.       

– Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta viešų asmenų ir politikų kritinių pasisakymų Kinijos atžvilgiu. Ar toks neigiamas fonas veikia Kinijoje dirbančias Lietuvos įmones bei jas vienijančias organizacijas, taip pat Kinijoje gyvenančių lietuvių bendruomenę?

– Šią savaitę Kinijos lietuvių bendruomenę pasiekė žinia, jog Lietuvos ambasada Pekine laikinai stabdo konsulinių paslaugų teikimą. Labai vertiname mūsų ambasadoje dirbančių Lietuvos diplomatų darbą.

Jie minimaliais žmogiškaisiais ištekliais daugybę metų nuveikia nepaprastai daug, suteikdami visokeriopą pagalbą Lietuvos piliečiams ir bendrovėms Kinijoje. Bet tokios žinios apie laikinai stabdomą konsulinių paslaugų teikimą nenuteikia optimistiškai.

Kinijos lietuvių bendruomenę pasiekė žinia, jog Lietuvos ambasada Pekine laikinai stabdo konsulinių paslaugų teikimą.

Tiesa, kiek žinome iš bendravimo su ambasada, sprendimas stabdyti konsulinių paslaugų teikimą nėra politinis, todėl tikimės, jog konsulines paslaugas ambasada artimiausioje ateityje atnaujins. Juolab Lietuvos ambasada Pekine „dengia“ ne tik Kiniją, bet ir dar bent penkias valstybes Rytų ir Pietryčių Azijos regione – Korėją, Tailandą, Mianmarą, Vietnamą, Mongoliją. 

Lietuvos įmonės, kurios apsiperka Kinijoje, didžiąja dalimi čia apsipirks ir toliau, nes Kinijos gamintojai daugelyje produktų kategorijų gali pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį, kai kurių produktų tiesiog nėra kur kitur pirkti.

Taigi žinodamas Kinijos ir ES, tarp jų ir Lietuvos, rinkų mechanizmų skirtumus, pasakysiu paprastai: kinai ir toliau parduos Lietuvai, tačiau daliai Lietuvos gamintojų prekyba didžiausioje pasaulio rinkoje gali apsunkti.

Kinai ir toliau parduos Lietuvai, tačiau daliai Lietuvos gamintojų prekyba didžiausioje pasaulio rinkoje gali apsunkti.

Galbūt sutapimas, galbūt ir ne, kad po Lietuvos valdžios pareiškimų viešojoje erdvėje akylo Kinijos rinkos inspektorių dėmesio sulaukė vieno iš Lietuvos alaus gamintojų produkcija, kuri dėl tam tikrų galimų neatitikimų buvo pašalinta iš prekybos centrų Kinijoje lentynų.

Tikimės, kad tokie išstojimai tarptautinėje erdvėje yra vienos kadencijos valdžios sprendimai, kurie, galima įtarti, yra priimti siaurame asmenų ratelyje.

Ne paslaptis, jog kai kurie politikai, pavyzdžiui, šiuo metu užsienio viceministro postą užimantis Mantas Adomėnas, daugybę metų garsėja prieš Kiniją nukreipta retorika. Todėl, sakyčiau, tai net ne Lietuvos sprendimai, o tam tikrų šiuo metu politinę valią vienai kadencijai turinčių asmenų iniciatyvos.

Priminsiu, kad su Lietuvos verslui Kinijoje atstovaujančiomis bendrovėmis, jas vienijančiomis organizacijomis išsamių konsultacijų nebuvo.

Kaip neretai nutinka Lietuvos politikoje: nusprendė, o po to – nors ir tvanas. Kyla pagrįstas klausimas, kam tai naudinga.

– Seimas gegužės mėn. užkirto kelią nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, pirmiausia diegiant 5G mobilųjį ryšį. Iš esmės tai reiškia, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkoje nebus leista dalyvauti Kinijos bendrovėms. „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chenas komentavo, jog Seimo priimtos įstatymų pataisos tik apribos rinką, tačiau neužtikrins ryšių tinklų saugumo. Pasak jo, ryšių tinklų saugumui reikalingi aiškūs techniniai reikalavimai ir kriterijai, taikomi visiems tiekėjams. O tiekėjų pašalinimas tik dėl jų kilmės šalies, jei nėra įrodymų apie neteisėtą veiklą, nepadės to padaryti. Neatmestina, kad „Huawei“ dėl galimų milijoninių nuostolių kreipsis į teismą. Kaip vertinate draudimą Kinijos bendrovėms dalyvauti Lietuvos telekomunikacijų rinkoje, iš anksto suponuojant, kad šios bendrovės yra nepatikimos?

– Tai yra politiniai sprendimai, su technine reikalo puse galimai neturintys daug bendro. Jei yra akivaizdūs įrodymai apie Kinijos kompanijų siūlomų technologijų saugumo spragas, atsakingos Lietuvos institucijos turėtų tai pateikti.

Lietuva garsėja aukšto profesionalumo informacinių technologijų specialistais, todėl tikrai turime pakankamai pajėgumų įvertinti sprendimų saugumą iš techninės pusės.

Bėda, kad Lietuvoje dažnai profesionalų nuomonė nėra girdima. Visgi palikime šį reikalą vertinti šios srities profesionalams ir už Lietuvos nacionalinį saugumą atsakingoms institucijoms.

Lietuvoje dažnai profesionalų nuomonė nėra girdima. 

Verslui tai, žinoma, yra nuostoliai, nes, pavyzdžiui, dalis Lietuvos mobiliųjų tinklų operatorių iki šiol naudoja „Huawei“ įrangą, kurią valdžios institucijų sprendimu privalės iki 2025 m. pakeisti kitų gamintojų įranga.

– Pandemija koreguoja nusistovėjusius transporto srautus – iš Kinijos per Lietuvą geležinkeliais gabenamų krovinių srautas pernai išaugo beveik 5 kartus, o Klaipėdos jūrų uoste dėl pasaulio laivininkystę ištikusios krizės konteinerių krauta beveik dešimtadaliu mažiau nei 2019 m. Kaip pandemija paveikė kitų Lietuvos verslo šakų pastangas įsitvirtinti ir plėtoti veiklą Kinijoje?

– Krovinių gabenimo jūra paslaugų sektorius pandemijos laikotarpiu iš tiesų susiduria su dideliais iššūkiais. Ženkliai kilo ne tik jūrinių konteinerių transportavimo ir ekspedicijos paslaugų kaina, bet ir daugeliu atvejų smarkiai išaugo laikas, per kurį konteineriai iš Kinijos pasiekia Europą.

Krovinių gabenimas geležinkeliais iš Kinijos į Europą nuosekliai augo ir prieš pandemiją, tačiau pandemijos laikotarpiu padarė įspūdingą šuolį, nes daug iš Kinijos į Europą importuojančių įmonių, iš dalies spaudžiamos susiklosčiusios nepaprastos situacijos, pagaliau įvertino geležinkelius kaip tinkamą alternatyvą gabenti krovinius.

Kaip matome, kiniškų krovinių srautas, kurį pernai aptarnavo „Lietuvos geležinkeliai“, lyginant su 2019 m., išaugo apie penkis kartus. Tai rekordinis šuolis ir didžiulė paskata Lietuvos geležinkelininkams bei visam šalies transporto sektoriui. Pernai Lietuvą geležinkeliu pirmąkart pasiekė ir visai Europai skirtos Kinijos pašto siuntos.

Pernai Lietuvą geležinkeliu pirmąkart pasiekė ir visai Europai skirtos Kinijos pašto siuntos.

Tikėtina, kad, pasibaigus pandemijai, panašios teigiamos tendencijos išliks. Lietuvos transporto sektorius ir su juo susijusios paslaugos sudaro apie 13 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Taigi transporto bendrovės įneša milžinišką indėlį į Lietuvos valstybės biudžetą ir jų sėkmė kartu yra ir Lietuvos ekonomikos sėkmė.   

– Kokią įtaką Europos Sąjungos ir Kinijos ekonominiams santykiams daro pastaruoju metu aštrėjanti JAV ir Kinijos konfrontacija?

– Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, Kinija 2020 m. pirmąkart istorijoje tapo didžiausia Europos Sąjungos (ES) prekybos partnere, iš pirmosios vietos išstūmusi tradiciškai ekonomiškai Europai „artimiausias“ JAV.

Dėl pandemijos pernai sumenkus ES ir JAV prekybos apimtims, importas iš Kinijos ir eksportas į Kiniją augo atitinkamai 5,6 proc. ir 2,2 proc. – iki 383,5 mlrd. eurų ir 202,5 mlrd. eurų. Importo skaičius ženkliai augino Kinijoje pagamintos asmens apsaugos priemonės, net pandemija nesustabdė augančio kinų apetito ES pagamintiems automobiliams ir prabangos prekėms.

Pandemija nesustabdė augančio kinų apetito ES pagamintiems automobiliams ir prabangos prekėms.

Įdomu, kad, nepaisant nesibaigiančių JAV ir Kinijos nesutarimų, naujausia šį pavasarį Amerikos komercijos rūmų Kinijoje „AmCham“ atlikta Kinijoje veikiančių JAV bendrovių apklausa parodė, jog net 94 proc. amerikiečių kompanijų savo ateitį Kinijoje vertina labai optimistiškai ir nė viena iš daugiau nei 200 apklaustų bendrovių neketina trauktis iš Kinijos rinkos.

Akivaizdu, jog antra pagal dydį, o kai kuriais vertinimais jau ir didžiausia pasaulio ekonomika – Kinija – dabar ir ateityje yra ir išliks strategine rinka ES bendrovėms.

Briuselis dažnai atlieka tam tikrą mediatoriaus vaidmenį tarp JAV ir Kinijos. Konfrontacijos ir tokių pareiškimų, kokius pastaruoju metu darė Lietuvos valdžia, išmintingai vengiama.

Kinija jau dabar pirmauja pasaulyje naujausių technologijų, tokių kaip dirbtinio intelekto sprendimai, mobilieji mokėjimai, daiktų internetas (IoT), srityse. Ekonomika tapo globali, šio proceso neapgręši, įkišdamas galvą į smėlį.

Aiškiai suvokiama, kad su kinais teks dirbti, ir pagrįstai vertinama, jog ES ir Kinijos ekonominis bendravimas ateityje tik intensyvės. 

Kinijoje veikiančių JAV bendrovių apklausa parodė, jog net 94 proc. amerikiečių kompanijų savo ateitį Kinijoje vertina labai optimistiškai.

Žinoma, tarp Vakarų pasaulio ir Kinijos lieka daug nesutarimų, skiriasi pasaulėžiūra, politinė kultūra, skirtingai vertinama tai, kas yra žmogaus teisės. Dėl šių dalykų kartais kuriam laikui įstringa ir ekonominis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, šiuo metu laikinai sustabdytas sprendimas pasirašyti ES ir Kinijos tarpusavio investicijų sutartį.

Tarptautinėje politikoje ir daugiapoliame pasaulyje nėra vien juoda ir balta, valstybių bendradarbiavimas yra grįstas interesais ir nauda, tai derėtų matyti ir Lietuvos politikams.

Kaip pavyzdį pateikčiau Lenkijos valdžią ir diplomatinį korpusą, kurie pastarąjį dešimtmetį, lyginant su Lietuva, itin aktyviai dirba Kinijoje, siekdami naudos Lenkijos verslui ir valstybei.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Z. Rau Pekine oficialaus vizito lankėsi ir praėjusią savaitę, kur susitikimo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi metu išreiškė paramą „China-CEEC“ iniciatyvai.

Šis ekonominio bendradarbiavimo forumas, Z. Rau teigimu, po tam tikrų reikalingų korekcijų ir toliau liks vienu svarbiausių formatų bendradarbiavimui tarp Europos ir Kinijos.     

Pasitraukdama iš „China-CEEC“ iniciatyvos, Lietuvos URM vadovybė komentavo, jog sieks, kad bendradarbiavimas su Kinija būtų vykdomas visa ES apimančiais formatais, o ne per regionines iniciatyvas.

Tai, mūsų nuomone, pagrįstai gali būti vertinama kaip siekis perleisti dar daugiau galių ES institucijoms kontroliuoti Lietuvos užsienio politiką, o ne spręsti savarankiškai.

Kita vertus, čia nėra nieko netikėto, nes dalis TS-LKD partijos vadovaujančių figūrų jau kurį laiką pasisako už tolesnę ES federalizaciją, kai vis daugiau įtakos ir sprendimų priėmimo galios yra iš nacionalinio lygmens perleidžiama ES institucijoms.

– Kaip Kinijai sekasi įveikti COVID-19 pandemiją? Ar įveikus pirmąją bangą vartojimas ir gamyba atsigauna greičiau nei kitose šalyse? 

– Kinija šalies viduje sėkmingai suvaldė pandemiją ir apribojimų pačioje Kinijoje likę labai nedaug. Šį pandemijos laikotarpį esu Kinijoje, todėl iš arti matau, kaip sėkmingai tvarkomasi su epidemija, pasitelkiant tiek vakcinavimą, tiek, pavyzdžiui, naujausias IT technologijas.

Kinija jau paskiepijo apie pusę milijardo gyventojų, vien per devynias dienas gegužę rekordiškai administruota 100 mln. vakcinų.

Kinija šalies viduje sėkmingai suvaldė pandemiją ir apribojimų pačioje Kinijoje likę labai nedaug.

Kita vertus, griežti tarptautinių skrydžių ribojimai ir pandemijos metu apribotos galimybės užsienio valstybių piliečiams atvykti į šalį vis dar lieka.

Neramina pastarosiomis dienomis pasirodžiusi nauja informacija apie naujus infekcijos atvejus Guangdongo provincijoje ir Šanchajuje.

Tačiau taikomos masinio testavimo priemonės ir sparčiais vykstantis gyventojų vakcinavimas suteikia daug optimizmo ir pagrįstos vilties, kad šiemet su pandemija bus pagaliau susidorota.

Visi norime grįžti prie „business as usual“ iš susitikimų „Zoom“ platformoje – prie tikro gyvo žmogiško bendravimo. Linkiu, kad tai jau greitu metu nutiktų tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje.