Kiek abiturientų pasiryš sugrįžti į mokyklas?
(1)Kokia situacija yra Klaipėdoje, kol kas dar sunku pasakyti. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėjos Vidos Bubliauskienės, kiek apytiksliai moksleivių sugrįš į mokyklas, paaiškės tik kitos savaitės pabaigoje.
V. Bubliauskienės teigimu, iki sugrįžimo liko daugiau nei savaitė, todėl mokyklos dar nėra pateikusios tikslių skaičių, kiek konkrečiai abiturientų planuoja sugrįžti. „Tačiau tikrai nebus taip, kad grįš visi. Neseniai kalbėjau su vienos gimnazijos direktore. Ji pasakė, kad grįžti žada daugmaž pusė dvyliktokų. Žinoma, kitose gimnazijose galbūt bus kitokia situacija. Moksleiviai bijo dėl saugumo, kiti jau įprato mokytis nuotoliniu būdu ir nebenori grįžti prie kontaktinio mokymosi. Yra įvairių priežasčių“, - komentavo patarėja.
Pasak pašnekovės, visa informacija, kiek moksleivių sugrįš į klases, turėtų būti surinkta jau kitos savaitės pabaigoje.
V. Bubliauskienė įsitikinusi, kad mokyklos tikrai sugebės užtikrinti abiturientų saugumą. „Gimnazijos turi tik gimnazines klases, ir sugrįžta tik dvyliktokai. Todėl saugumo reikalavimus užtikrinti yra daug lengviau negu pradinių klasių mokykloms. Yra mokyklų, kur sugrįžo 24 klasės pradinukų. Tokiu atveju užtikrinti saugumą yra daug sudėtingiau. Tačiau saugumas vis vien išlieka aktualiausiu klausimu. Niekada nesi apdraustas nuo to, kas, kada ir kur gali susirgti“, - kalbėjo pokalbininkė.
Tačiau kyla dar vienas klausimas - kokia yra tokio moksleivių grįžimo į ugdymo įstaigas nauda?
Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad klausimas turėtų būti suskirstytas į dvi dalis, tada atsakymas tampa aiškus.
„Pirmasis klausimas yra apie abiturientų mokymąsi ir bendravimą. Akivaizdu, kad tiesioginis bendravimas ir mokymasis yra naudingas ir reikalingas. Dėl to diskusijos nėra ir, manyčiau, negali būti. Tačiau yra ir kitas klausimas, kuris egzistuoja netiesiogiai, tai yra egzaminai. Mano nuomone, buvo didelė kvailystė juos rengti šiais metais. Nes moksleiviai normaliai nesimokė kone pusantrų metų. Mokymasis nuotoliniu būdu nėra tinkamas variantas, kuris leistų pasiekti tinkamą žinių lygį“, - teigė G. Navaitis.
Pasak pašnekovo, toks sprendimas yra didelė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klaida.
„Gaila, kad tėvai ir pedagogai nepakankamai aktyviai sureagavo į tai“, - savo nuomonę dėstė pokalbininkas.
G. Navaičio įsitikinimu, šioje situacijoje buvo galima remtis kitų šalių pavyzdžiais. „Olandija, Norvegija ir tarptautinio bakalaureato mokyklos šiais metais egzaminų atsisakė ir į aukštąsias mokyklas studentus priims pagal mokyklinius vertinimus. Čekija, Airija, Indija ir Kinija moksleivių egzaminus atidėjo rudeniui. Taigi yra įvairių variantų“, - kalbėjo psichologas.
NUOMONĖ. Pasak Ulijanos Petraitienės, dvyliktokams labai reikalingas nors ir trumpas grįžimas į mokyklas.
Surdopedagogė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Ulijana Petraitienė atkreipia dėmesį, kad jau vien 10-okų bandomųjų egzaminų rezultatai parodo, kiek stipriai yra suprastėjusios moksleivių matematikos žinios. „Todėl, turint omeny, kad abiturientai laikys vienus svarbiausių egzaminų savo gyvenime, manyčiau, kad būtų tikslinga, jeigu jie gautų papildomų konsultacijų pačiose mokyklose“, - teigė vadovė.
U. Petraitienė taip pat antrino psichologo G. Navaičio išsakytai minčiai, jog moksleiviams yra būtinas gyvas tarpusavio bendravimas. „Jaunimas ir vaikai patiria labai daug streso dėl to, kad nesusitinka su bendraamžiais. Todėl jų psichologinė ir emocinė būklė šiuo metu nėra pati geriausia. Manau, kad grįžimas į mokyklas net trumpam laikui pagerins tiek emocinę būseną, tiek motyvaciją. Manau, kad šis Vyriausybės sprendimas yra vienas iš svarbių žingsnių, kuris atvers truputį didesnes galimybes jaunimui pasiruošti egzaminams“, - pasakojo pašnekovė.
Direktorė akcentavo, kad itin svarbus aspektas abiturientams sugrįžus į klases bus apsaugos priemonių nuo užsikrėtimo virusu naudojimas. „Girdime apie naujų atmainų atsiradimą, todėl būtų gerai, kad to sugrįžimo jos nepaveiktų. Jaunimui tikrai yra labai sunku. Todėl ta nežinia dėl egzaminų juos labai slegia. O būnant arčiau mokytojų galima išsiaiškinti daugybę klausimų ir tokiu būdu palengvinti emocinę būseną“, - teigė U. Petraitienė.
Rašyti komentarą