Karo sukelta įtampa slūgsta, žmones emociškai vargina darbas

Periodiškai platformos „Visipsichologai.lt" užsakymu „Spinter tyrimai" atliekama reprezentatyvi apklausa rodo, jog neigiamos emocijos, pasiekusios piką Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metu, palaipsniui slūgsta – pernai spalį rodiklis siekė 79 proc., o šių metų kovą jau sudarė 64 proc.

Šiemet 20 proc. respondentų nurodė, jog patiria ženkliai išaugusį stresą, įtampą, nerimą, tuo pačiu metu prieš metus skaičius siekė 33 proc., o penai spalį – 29 proc.

Atitinkamai nuo 54 proc. pernai kovą iki 50 proc. spalį ir 44 proc. šių metų kovą sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių asmenų.

„Nors bendras įtampos rodiklis ženkliai nukrito, atskirose kategorijose jis vis dar išlieka aukštas. Bloga emocinė sveikata fiksuojama jaunimo tarpe.

Beveik 77 proc. 18-25 metų ir 71 proc. 26-35 metų amžiaus respondentų jaučia ženkliai arba šiek tiek išaugusias neigiamas emocijas", – komentavo emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt" vadovas Paulius Tamulionis.

Tyrimas atskleidė, kas lemia gyventojų blogą emocinę savijautą. Anot respondentų, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje yra antroje vietoje tarp įtampos priežasčių.

Visgi labiausiai įtampą, nerimą bei stresą kelia darbas, nestabilumas darbe, darbo krūvis. Trečioje vietoje – kainų augimas, infliacija, bendra ekonominė padėtis, o ketvirtoje – finansiniai rūpesčiai, skurdas. Taip pat žmones kamuoja asmeninė sveikata, nuovargis.

„Per beveik pusantrų metų trunkantį karą žmonės įprato prie jo žiaurumo, labiau patikėjo Ukrainos pergale ir įtaką blogoms emocijoms ėmė daryti įprastos ekonominės bei socialinės priežastys, kurios dėl padidintų išorinių dirgiklių emociškai išryškėja stipriau, nei veiktų be karo ir prieš tai buvusios pandemijos", – komentavo P.Tamulionis.

Specialistų teigimu, nors koronaviruso pandemijos respondentai tarp įtampos priežasčių nebemini, tačiau, specialistų teigimu, anksčiau didžiulį stresą sukėlęs virusas, karantinas, suvaržymai, artimųjų netektys turi ilgalaikį emocinį poveikį, kurio žmonės patys lengvai neatpažįsta.

Tyrimas atskleidė, kad nors neigiamų emocijų lygis krenta, vis daugiau gyventojų yra linkę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Respondentų, sakančių, kad tikslinga ir naudinga pasikonsultuoti su specialistu skaičius išaugo nuo 35 proc. pernai kovą iki 44 proc. tuo pačiu metu šiemet. Labiausiai į specialistus kreiptis sutinka jaunesni 18-25 metų asmenys, tuo tarpu vyresni dažniau vengia psichologų pagalbos.