Kam ruošiasi barsukas?

Matyt, turėtume rasti savyje gebėjimo neužkibti ant šios pigios klimato kaitos meškerės. Taip vyksta, ateityje taip vyks dar dažniau ir raiškiau. Bet Žemė suksis taip pat ir apie Saulę skries tai atsigręždama į ją, tai nusisukdama. Dabar, šiuo metu, ji jau jau pradeda atsigręžti, todėl nuo Kalėdų pelnėme vieną valandą naujos šviesos ir dabar esame dar vis greitėjančio švitimo liudininkai. Ar tą jau galima matyti? Žinoma! Tik sulaukite giedros - pamatysite, kaip staiga atsiranda daugiau laiko visiems darbams ir sau patiems. O po keleto dienų Pusiaužiemis...

Jo vardas ne šiaip rašomas iš didžiosios raidės, nes tai - viena metų švenčių. Kažkada ji buvo minima visur, laiką skaičiavo iki ir po Pusiaužiemio ir, žinoma, pagal Pusiaužiemį spėjo, matavo viską, į ką sudeda savo laukimus ir viltis? Kokios tos viltys?

Šiandien jų galime neturėti. Arba - jos tokios paprastos ir nereikšmingos: ką nors nusipirkti, padovanoti... Kažkada reikėjo spręsti egzistencinius reikalus. Kokius? Tik pabandykite save įsivaizduoti to meto kaime: nuo rudens ganymo jau praėjo nemažai laiko, šieno liko nedaug... Karvės visos užtrūkusios, veršiuosis ir pieno ims duoti kovą.

O neseniai gimė dar vienas vaikelis, kuriam pienukas būtų oi kaip gerai. Ir vištos tokiu metu nededa, o lapės ir vilkai sukiojasi aplink namus ir žvelgia, ką čia būtų galima nugvelbti. Taigi, per Pusiaužiemį yra vilties sužinoti, kaip ilgai dar užtruks žiema, kada tie sniegai tirps, kada pirmieji plikos žemės lopai atsivaduos, kada...

Per Pusiaužiemį viską praneša barsukas. O jis miega. Turi miegoti, nes žiemą maisto prasimanyti negali, žemė įšalusi, net sliekų nėra. Jis atsiguldavo lapkričio pradžioje, dabar jo miego „startas" sunkiai nustatomas.

Visada žinota, kad urvo gilumoje, atsigulęs ant vieno šono, barsukas taip ir miega iki pat Pusiaužiemio. O po to išaušta šios dienos rytas. Palikęs minkštą, rudenį iš lapų ir žolių paklotą guolį, barsukas išlenda apsižvalgyti ir...

Štai dabar jo sprendimas yra svarbiausias: jei jis pamato saulę ir regi savo šešėlį, supranta, kad žiema bus dar ilga. Grįžęs į savo guolį jis gulasi ant kito šono - dar teks miegoti ir miegoti. Jei diena apniukusi ir saulės nei šešėlio nematyti, barsukas neria atgal į guolį ir gulasi ant to paties šono - miegoti teks neilgai.

Ar galima tikėti barsuku? O kuo dar jūs norite tikėti - jis juk dirba be atlygio, taigi - nesuinteresuotas dailinti tikrovės, niekada nepersistengia. Tiesa, yra vienas bet... dažnai žmonės klausia: ar yra vienas „generalinis" barsukas, nuspėjantis orus ir žiemą visai Lietuvai? Ne, tokius plačius įgaliojimus turinčio barsuko nėra. Bet yra daug jų, atstovaujančių savo apygardas... taigi - jų ir reikia klausytis.

Žiema laiko turi dar daug. Net jeigu ji dabar ir taptų švelnesnė, neapsigaukite - neatsisakykite to, kas privalu žiemos metui. O labiausiai nepamirškite paukščių, nes jie lesykloje lankosi kasdien ir iš jūsų tikisi pagalbos...