Kaliningrado problema kelia aistras: po Kremliaus spaudimo Lietuvai gresia didelė politinė krizė

Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad dėl šio klausimo Briuselyje dabar yra itin karšta.

Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad dabartinė situacija gali sukelti didelę politinę krizę.

Europarlamentarui P. Auštrevičiui užsiminus apie tai, kad gali būti keičiamas sankcijų Rusijai įgyvendinimas tranzito atveju, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas socialiniame tinkle taip pat pasidalijo savo įžvalgomis ir teigė, kad dabartinė situacija gali virsti „didele politine krize“.

„Tai, kas praėjusios savaitės pabaigoje buvo tik „komunikacinė krizė“, kitą savaitę gali virsti didele politine krize.

Petras Auštrevičius dalijasi informacija, kad gali būti iš esmės keičiamas (o ne „tikslinamas“) sankcijų Rusijai įgyvendinimas tranzito atveju.

Jei tokia chronologija pasirodys teisinga, mes turėsime labai didelį politinį antausį. Ir kažkam jį reikės prisiimti asmeniškai.

Jei gerai suprantu, Vokietija (??) spaudžia Komisiją pateikti „išaiškinimą“, kuriuo būtų sudaryta aiški išimtis tranzitui į Kaliningradą“, – rašė T. Janeliūnas.

Politologo teigimu, jeigu Europa nuspręstų įgyvendinti tam tikrus pakeitimus Kaliningrado klausimu, Lietuva turėtų būti priversta ne tik sušvelninti sankcijas, bet taip pat Kremlius, turėdamas svertus daryti įtaką Europos Sąjungai, vykdytų nuolatinį spaudimą mūsų šaliai.

„Tai būtų nepaprastai blogai:

1. Pasirodytų, kad Rusija gali įtikinti (paspausti) ES, kad sankcijas galima mažinti, daryti išimtis ir kitaip lengvinti Rusijos gyvenimą.

Maža to, ES „išaiškinimas“ būtų verčiama būtent Lietuva lengvinti tą gyvenimą Putino režimui.

2. Toks precedentas tik paskatintų dar labiau Kremlių didinti spaudimą, ypač per Vokietiją („aha – pusė sumažinto dujų tiekimo veikia!

O tai ką gausime, jei porai dienų visai nutrauksime dujas?“).

Tas, kas pasiduoda šantažisto reikalavimams vieną kartą, sulauks tik vis naujų grasinimų ir dar didesnių sąskaitų.

3. Jei mes Kaliningrado tranzito sankcijuotoms prekėms neuždarysim dabar, tai tas „specialusis santykis“, „specialusis tranzito režimas“ ar dar kokia nors speciali Rusijos teisė turėti neribotus kelius į Kaliningradą mums gresia nuolatiniais nemalonumais ir nuolatiniu spaudimu iš Kremliaus pusės.

4. Pasirodys, kad Lietuvos atstovai nesugeba surinkti koalicijų ir atstovėti savo pozicijos Briuselyje PRINCIPINIAIS klausimas dėl Rusijos.

Labai reikia tikėtis, kad šitos niūros perspektyvos neišsipildys“, – svarstė T. Janeliūnas.

Petras Auštrevičius: dėl Kaliningrado tranzito klausimo Briuselyje – karšta

Europarlamentaras Petras Auštrevičius tikina, kad dėl Kaliningrado klausimo Briuselyje yra karšta.

Apie tai politikas rašo savo feisbuko paskyroje. Jis pateikia ir visą įvykių chronologiją, kurie klausimai konkrečiai buvo svarstomi Briuselyje.

Dalijamės visu politiko publikuotu tekstu:

„Lietuvoje Joninės, tuo tarpu Briuselyje yra labai karšta tranzito į Kalingrado klausimu. Ir atrodo, kad Rusija šiuo metu laimi. Trumpa chronologija.

1. Šią savaitė ES koridoriuose vyko keli posėdžiai. Lietuva pareiškė nekompromisinę poziciją, kad reikia laikytis anksčiau suderintos pozicijos ir nepasiduoti Rusijos spaudimui. Dauguma valstybių atstovų Lietuvą palaikė. Deja, vienos  valstybės atstovas vis dėlto pasiūlė, kad sankcijų įgyvendinimo reglamentas būtų peržiūrėtas. 

2. #EK prasidėjo diskusijos, Komisija taip pat nebuvo vieninga.

Gimė dokumentas, kuris leistų vežti sankcionuotas prekes per ES teritoriją iš „Rusijos į Rusiją“.

Ši informacija buvo perduota Lietuvai. Lietuva dokumente neminima, bet suprantama by default, kad tai liečia Lietuvą, jei Lietuva su tuo sutiks.

3. #Prezidentas G.Nausėda prieš susitikimą su EK prezidente žadėjo paskelbti savo poziciją.

Deja, mes jos neišgirdome. Gali būti, kad jis pakliuvo į spąstus, ir jei Lietuvos Prezidentas aiškiai neprieštaravo EK Prezidentei , EK gali laikyti, kad bent neprieštaravimu tai suderinta.

Tai būtų labai blogai, ir neįsivaizduojama, kaip Prezidentas galėtų paaiškinti tokią situaciją Lietuvai.

Jeigu tai įvyko, reikėtų skubiai taisyti „nesusipratimą“.

4. Tarp #ES valstybių  tokia įvykių eiga kyla nepasitenkinimas.

Daug kas laukia Lietuvos pozicijos, kurios iki šiol nesigirdi. Neteisinga teigti, kaip nuskambėjo Lietuvoje, kad tai tik EK reikalas.

Toks reglamento keitimas nėra „tobulinimas“, kaip blogai išsireiškė Prezidentas, bet esminis dokumento keitimas.

EK kompetencijoje yra sankcijų įgyvendinimas, bet ne sankcijų taisymas, padarant išimtį daliai ES teritorijos, tokiu būdu kuriant išimčių teisinį eksteritorialumą, arba „koridorių“ palankų Rusijai.  

Neturėtume naudoti argumentus prieš Lietuvos interesus.

Jei toks dokumentas būtų priimtas, ir jis nebūtų reikiamai užprotestuotas, tai automatiškai nereikštų, kad būtent Lietuva būtų atsakinga už jo galutinį įgyvendinimą.

Akivaizdu, kad tranzito taisyklių įgyvendinimo eigoje Rusija be abejonės savo grasinimus nukreiptų į Vilnių. Lietuva liktų viena be formalios EK priedangos. Kiltų rimta tarptautinė politinė krizė.

Dokumento paskelbimo laukiama kitą savaitę. 

Kokios išeitys? Reikia per šį savaitgalį atakuoti Berlyną, pirminikaujantį Paryžių ir EK Briuselyje.

Prezidentas ar #Premjerė skambina ES valstybių vadovams? #Užsienio reikalų ministras ES ministrams? #Lietuva oficialiai pareiškia, kad nesutinka, ir  bet kokie reglamento taisymai, be #COREPER (ES nuolatinių atstovų)  ir ministrų tarybos pritarimo yra negaliojantys ir reikalauja svarstymą perduoti politinėms diskusijoms.

Ten Lietuva turi veto teisę ir neabejotinai turės kitų ES šalių paramą prieš didelę ir įtakingą šalį. 

Šiandien aš inicijavau ir išsiunčiau kolegų europarlamentarų laišką šiuo klausimu EK (laiško kopija teksto gale). Beje, jiems net nereikėjo ilgai aiškinti ir įtikinėti, viskas ir taip akivaizdu. 

Nenoriu tuo tikėti, bet jeigu Lietuvoje jau yra kapituliacijos nuotaikos ir bus poilsiaujama savaitgalį, toliau bus tylima viešumoje, numetus visą atsakomybę EK, tai drįstu prognozuoti, kad kitą savaitę turėsime rimtą politinę ir konstitucinę krizę Lietuvoje.

Nejaugi ir #Seimo nacionalinio saugumo, užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai sutiks mandatuoti tokią poziciją?

Neįsivaizduoju, kad Liberalų partija sutiktų pasiduoti Rusijos spaudimui ir dezinformacijai, nes niekas šiuo metu nestabdo ir nestabdys nesankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą.

Dar turime savo eurokomisarą, kuris taip pat galėtų padėti Lietuvai.

Taigi, ar Lietuvą užliūliuos Joninių nuotaika? Ar užteks Lietuvai valios apginti savo interesus?“, – rašo politikas.