Jurgita Šiugždinienė : už sugriautas Ukrainos mokyklas ne mažiau baisus ir protų nutekėjimas

„Ministras paprašė mūsų sudaryti visas galimybes ukrainiečių abiturientams laikyti ukrainietiškus nacionalinius testus. Taip pat sutarėme, kad Ukrainoje bus įskaitytos mūsų šalyse ir trumpuoju laikotarpiu įgytos žinios“, – sekmadienį ministerijos išplatintame pranešime pažymėjo ministrė.

„Ne mažiau baisus už sugriautas mokyklas ukrainiečiams yra protų nutekėjimas. Studentai yra tie žmonės, kurie greitai turės atstatyti Ukrainą ir kurti ateitį. Išgirdome, kad labai svarbios mainų programos, mūsų aukštųjų mokyklų pagalba. Tačiau reikia, kad jaunimas sugrįžtų ir daugiau studijuotų Ukrainos universitetuose“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ivano Frankivske, Ukrainoje kartu su Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Ukrainos švietimo ministrais ji aptarė ukrainiečių vaikų ugdymo klausimus.

Apsisprendžia likti svetur

Ministrė nuo pat karo pradžios palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos švietimo ir mokslo ministru Sergijum Škarletu (Serhiy Shkarlet) ir pagaliau turėjo progą pasikalbėti gyvai, rašoma pranešime.

„Vienas iš didžiausių iššūkių – kaip žinoti, kad Ukrainos vaikai, kurie nėra užsiregistravę mokyklose, iš tikrųjų mokosi. Dar svarbiau – kaip užtikrinti, kad jie turi neformalaus ugdymosi galimybes ir bendrauja su vietiniais bendraamžiais. Kolega iš Lenkijos pabrėžė, kad, jų nuomone, apie 50 proc. vaikų liks Lenkijoje ilgesniam laikui. Tai reiškia, kad yra labai svarbu pramokti vietinę kalbą, kad galima būtų bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Paprastų ir greitų sprendimų čia nebus“, – pažymėjo ministrė.

Ukrainos švietimo ir mokslo ministras pristatė švietimo situaciją Ukrainoje. Ukrainoje per 225 karo dienas apgadintos 2608 ugdymo įstaigos, 313 iš jų buvo visiškai sunaikintos, pusė jų yra mokyklos.

Nepaisant Rusijos agresijos, Ukrainos švietimo situacija gana stabili. Daugiau nei 5 milijonai vaikų mokosi mokyklose ir lanko darželius. Ugdymo procesas vyksta profesinėse ir aukštosiose mokyklose, veikia ir neformaliojo ugdymo įstaigos, skelbiama pranešime.

Ministrė džiaugiasi, kad Lietuva jau pradėjo paruošiamuosius darbus atstatant darželį Irpinėje ir vidurinę mokyklą Borodiankoje. 

Mokosi vietos kalbų

Ukrainiečiai tobulina nuotolinio ugdymo mokyklas ir leidžia ukrainietiškus vadovėlius, nes interneto daugelyje vietų nėra, o knygos reikalingos ir besimokantiems kitose valstybėse.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos, priėmusios ukrainiečių vaikus, iš karto numato individualų adaptacinį laikotarpį, kad vaikai apsiprastų, gautų reikiamą emocinę pagalbą, susipažintų su mokykla, įsitrauktų į neformalias veiklas. Tik nurimus vaiko reakcijoms į stresą, pajautus saugią mokymosi aplinką, prasideda mokymasis.

Pasak ministrės, ukrainiečiai labai palankiai vertina tai, kad nuo karo bėgę jų vaikai mokosi vietos kalbų, nes tai be galo svarbu, kad vaikas jaustųsi bendruomenės dalimi, turėtų draugų ir galėtų gyventi aktyvų socialinį gyvenimą.

„Aptarėme Ukrainos vaikų ugdymą kaimyninėse šalyse ir pagalbą, kurios dar reikėtų. Viena aišku – ugdymo organizavimo strategijos visur panašios, o ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, nesiskiria. Neišvengėme ir oro pavojaus signalų, bet susitikimai prabėgo labai šiltai ir konstruktyviai“, – sakė J. Šiugždinienė.

Tapo švietimo įstaigų dalimi

Nuo karo pradžios į Lietuvą iš Ukrainos iš viso atvyko daugiau kaip 24 tūkst. nepilnamečių, jie sudaro trečdalį visų Ukrainos karo pabėgėlių Lietuvoje. Lietuvos švietimo įstaigose yra užsiregistravę daugiau kaip 12 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.

Iš viso į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 2182 mokytojai, iš kurių 255 turi pripažintą mokytojo kvalifikaciją. Lietuvos švietimo sistemoje dirba 461 mokytojas iš Ukrainos  – mokytojai, lektoriai, švietimo pagalbos specialistai, mokytojų padėjėjai.

Lietuvos aukštosiose mokyklose bakalauro laipsnius siekia 1203 ukrainiečiai, magistro – 153, dalis jų jau prieš karą studijavo Lietuvoje. Tiems, kurie atvyko prasidėjus Rusijos invazijai, valstybė skiria stipendiją ir iš dalies padengia studijų kainą.

Iš atvykusių į Lietuvą vaikų lietuvių kalba mokosi 63 proc., tautinių mažumų mokyklose mokoma rusų kalba – penktadalis, ukrainiečių kalba mokosi 15 proc. vaikų, skelbia ministerija.