Iškilmingoje ceremonijoje pagerbtas Kretingos įkūrėjo atminimas

Nors nežinoma, kur yra karvedžio palaikai, Chodkevičių kriptoje pastatytas kenotafas - tuščias karstelis su relikvijomis.

J. K. Chodkevičius buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią žinojo XVII a. pr. Europos galingieji.

Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas.

J. K. Chodkevičius - ypatingas žmogus Kretingos miesto istorijoje. Tai žmogus, įkūręs šį miestą, pastatęs bažnyčią, vienuolyną, užsiėmęs labdara. Šis žmogus tuo metu buvo ir vienas didžiausių karvedžių visos Europos mastu, dalyvavęs mūšiuose prieš švedus, Osmanų imperiją. Tiesa, būtent kovodamas su šios imperijos kariais ir žuvo dabartinėje Ukrainos teritorijoje.

Antrosios žmonos Onos Ostrogiškės sprendimu jis buvo palaidotas Podolės Kamineco katedroje, vėliau kūnas buvo perkeltas į Ostrogą, dar vėliau - į Krokuvą ir Jaroslavą, kol galiausiai tik 1722 metais karvedžio ir antrosios žmonos palaikai buvo palaidoti naujame kape ir užmūryti saugant nuo galimo išniekinimo. Tad J. K. Chodkevičiaus valia atgulti amžinojo poilsio mauzoliejuje Kretingoje nebuvo įvykdyta.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius teigė, kad bent simboliškai išpildytas paskutinis miesto įkūrėjo noras. Bažnyčios požemiuose atgulė kenotafas su simbolinius artefaktus priglaudusiomis kapsulėmis. Jose - žemė iš kadaise karvedžio lankytų vietų, kuriose jis kovojo, vaikščiojo ar mirė, bei Kretingos muziejaus teritorijoje augančio ąžuolo, skaičiuojančio daugiau kaip keturis šimtus metų, gilės, nes teigiama, jog būtent po juo mėgo ilsėtis iš mūšių grįžęs karvedys.

Šį didingą projektą Kretingoje įgyvendino keletas sumanytojų - Kretingos muziejus, motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, kultūros centras, Kretingos rajono savivaldybė.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje šv. Mišių metu kenotafas buvo pašventintas ir iškilmingai įneštas į Chodkevičių šeimos mauzoliejų po pagrindiniu bažnyčios altoriumi.

Kenotafo J. K. Chodkevičiui idėjos autorius - brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas.

„Kadangi nežinome, kur yra palaikai, galbūt jie dingę negrįžtamai, tad mes, brigados “Žemaitija" kariai, vykome į tas vietas, kur jis vaikščiojo, lietė, buvo palaidotas.

Iš tų vietų paėmėme po saują žemės, paprastos juodos žemės, ir įdėjome į kenotafą kaip ryšio su Jonu Karoliu Chodkevičiumi ženklą.

Taip pat - gilę nuo ąžuolo, kuris auga čia, Kretingoje, ir kurį matė pats Chodkevičius", - sakė N. Čapas.

Kenotafo vizualizacijos idėja - bendras skulptoriaus Vytauto Baransko, Kretingos muziejaus istorikų ir Kretingos pranciškonų kūrinys.

„Šis kenotafas yra ir bus įrodymas ateities kartoms, kad kretingiškiai gerbia Jono Karolio Chodkevičiaus atminimą ir yra jam dėkingi už tai, ką jis nuveikė Kretingos miestui“, - sakė A. Kalnius, dėkojęs visiems, prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo.

Sykiu Kretingos rajono meras išreiškė viltį, kad ateityje karvedžio palaikai bus rasti ir sugrąžinti į Kretingą.

Etmono vardas - kariuomenės pėstininkų brigadai

Šiemet minint Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines, karvedžio vardas suteiktas Lietuvos kariuomenės motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“, kuri nuo šiol bus vadinama Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“.

Ceremonijoje Kretingoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad tam tikra prasme grąžinta skola karvedžiui.

„Tai simbolinis Chodkevičiaus sugrįžimas. Kartu pasinaudojome proga suteikti brigadai Chodkevičiaus vardą. “Žemaitijos„ brigada turės papildomą įvaizdį, kuriuo naudojasi jau keletą metų. Chodkevičius laimėjo ne vieną mūšį, o pats garsiausias - Salaspilio mūšis, laimėtas prieš Švedijos kariuomenę. Žinoma, laikai seni, prieš 400 metų, bet istorija kiekvienai tautai yra svarbi, turime istoriją prisiminti“, - kalbėjo ministras.

Brigados „Žemaitija“ kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei.

Be to, brigados simbolis - grifas - pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai - karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.

„Tai prasminga diena mūsų brigadai, nes naudodami vardą ne tik prisiimame garbę visur būti minimi su didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardu, bet ir atsakomybę sekti jo puoselėtomis vertybėmis, tradicijomis. Tos vertybės yra domėtis karyba, gebėti pergudrauti priešininkus ir taip laimėti mūšius prieš didesnes pajėgas, taip pat karvedžiui būtina vertybė yra žinoti ir suprasti kitų šalių taktiką, pritaikyti žinias kariaujant.

Be šitų kariškų dalykų, mes turime ir kitas labai svarbias vertybes, kuriomis reikia sekti - mecenatystė, nes Chodkevičius įkūrė miestą, statė mokyklą, vienuolyną, bažnyčią. Dar vienas dalykas, kuris yra sektinas ir mums, kariams, ir apskritai piliečiams, kad reikia domėtis švietimu, kad tai svarbu. Ne mažiau svarbu ir krikščioniškų vertybių sklaida. Visas tas vertybes sudėjus susidaro gražus paveikslas, kuris mus įpareigoja būti bent dalele panašius į didįjį etmoną“, - komentavo brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius.

Šiandien brigadai priklauso keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėda), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.), Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas (Šilalės r.) ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas (Radviliškis).