Irakas nenoriai priima Europoje laimės nesėkmingai ieškojusius tėvynainius – Lietuvoje jie užsibus?

Užsienio reikalų ministerija (URM) Alfa.lt teigė, kad dėl pabėgėlių deportavimo yra deramasi su Iraku, tačiau išsamiau proceso neatskleidžia, nes esą tai gali paveikti derybas.

Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje atskleidė daugiau detalių.

Pasak jo, Irako pareigūnų delegacija jau padėjo nustatyti dalies migrantų tapatybę. „Pateikė labai daug informacijos iš nelegalių migrantų, jau padėjo nustatyti jų tapatybę.

Norėčiau būti optimistiškas, nes tai vienas iš konkrečių pažadų, kurių sulaukėme Bagdade, tačiau kol nepradėsime grąžinti žmonių ar skrydžių skaičius nepradės mažėti, tol nepradėsime džiaugtis“, – teigė G. Landsbergis.

Anot ministro, jei Irako specialistų vizitas bus sėkmingas, suplanuotas ir Lietuvos specialistų vizitas į Iraką. Jie yra pasirengę supažindinti Irako teisėsaugą su iš migrantų liudijimų surinkta informacija.

Pelningas verslas

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala tvirtina, kad su Iraku nebus lengva susitarti, nes jo vyriausybė neturi tiek galios, kiek kitose funkcionuojančiose valstybėse.

Tam įtakos turi vidiniai konfliktai, kai sostinė nekontroliuoja visos valstybės teritorijos. „Kai kurie į Lietuvą atvykę migrantai neturi jokių asmens tapatybės dokumentų.

Tai įrodyti, kad asmuo yra Irako pilietis, yra gan sudėtinga arba tai pareikalautų laiko. Tai yra pirma kliūtis, su kuria susidūrė kitos ES valstybės, dabar tai aktualu Lietuvai.

Antras dalykas, su Iraku nėra readmisijos susitarimų, kurie palengvina ir numato procedūras, kaip tai galėtų vykti. Vadinasi, tai reikalauja atskiro susitarimo.

Žinant, kad Irake situacija išlieka sudėtinga – artėja rinkimų procesai, kyla abejonių, kiek vyriausybė yra pajėgi kontroliuoti visą šalies teritoriją, kiek ją kontroliuoja kitos grupės, kurios turi stiprią ginkluotę.

Tai reiškia, kad kalbėtis su Iraku kaip bet kuria kita visiškai funkcionuojančia valstybe yra gan sunku.

Natūralu, kad tokie procesai kaip readmisija tampa komplikuoti“, – situacijos rimtumą pristatė L. Kojala.

Politologas pridūrė, kad skrydžių iš Bagdado į Minską padvigubėjimas galimai neturi jokios sąsajos su G. Landsbergio vizitu. Jo teigimu, toks sprendimas buvo suplanuotas iš anksto, kadangi tai yra itin pelninga kažkuriai pusei. 

„Dialogas su Iraku negali būti lengvas – tai pajuto ir kitos ES valstybės, kurios buvo panašioje situacijoje.

Tų svertų yra, kiek yra žinoma. Irakas turi interesų ES, kalbant apie tos šalies piliečių ir atskirų grupių galimybę atvykti į ES supaprastinta tvarka.

Priemonių yra, tik kyla klausimas, kiek Irakas yra pajėgus suvaldyti situaciją, kiek yra kontroliuojami procesai kitų įtakos grupių ir asmenų.

Kitas dalykas, buvo procesų, kurie buvo numatyti iš anksto, pavyzdžiui, skrydžių dvigubinimas, nes tai, akivaizdu, kuria finansinį interesą – iš to uždirbami dideli pinigai.

Visa tai gerokai komplikuoja situaciją. Tų svertų yra, bet juos panaudoti prieš tokią šalį kaip Irakas nėra paprasta“, – įsitikinęs RESC vadovas.

Pasak L. Kojalos, nepavykus susitarti su Iraku, migrantai, ko gero, Lietuvoje pasiliks ilgiau.

Tokia praktika jau yra taikoma ir kitose Vakarų Europos valstybėse, kur pabėgėliai užsiliko šalyje, kadangi prieglobsčio jie negavo, bet deportuoti jų taip pat nėra įmanoma.

„Tokiose šalyse kaip Vokietija ir Švedija yra gan didelis skaičius asmenų, kurie kadaise atvyko, kurių statusas nėra toks, kad jie galėtų likti ES, bet jų sugrąžinimas tampa komplikuotas ir jie toliau gyvena ES teritorijoje.

Manau, kad interesas būtų abipusis, bet to įgyvendinimas būtų sudėtingas ir komplikuotas“, – prognozėmis dalijasi L. Kojala.

Alfa.lt primena, kad svarstymai apie pabėgėlių deportavimą viešojoje erdvėje sklando nuo pirmųjų nelegalių migrantų krizės pradžios dienų. Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pakartojo, kad šiuo metu pagrindinė užduotis – kuo greičiau migrantus, neteisėtai kertančius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, išsiųsti į kilmės šalis.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai nusprendus nebestabdyti pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų bandymų patekti į Lietuvą, jų šiemet į Lietuvą pateko jau daugiau negu 3 tūkst.

 

Linas Kojala. Irmantas Gelūnas / Fotobankas