Interesų grupių bandymai stabdyti nekilnojamojo turto plėtros procesus nėra viešojo intereso gynimas

Bandymų apibrėžti viešąjį interesą galima aptikti ne viename dokumente - Teritorijų planavimo įstatyme, Architektūros įstatyme, Statybos įstatymo naujojoje redakcijoje, kuri įsigalios šių metų lapkritį.

Tačiau tokie apibrėžimai yra pasmerkti žlugti, nes tai, kas yra laikoma viešuoju interesu, konkrečioje byloje sprendžia teismas, vertindamas visumą aplinkybių. O aplinkybių gali būti įvairių: savininkui viešas interesas bus apginti savo nuosavybės teisę, investuotojui - gauti kuo didesnę grąžą, o miesto vyriausiajam architektui - užtikrinti darnią miesto plėtrą; miesto vyriausiasis inžinierius sieks užtikrinti infrastruktūros darnią plėtrą; prokuroras - kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Tai, kas viešasis interesas yra visuomenei, priklauso nuo bendruomenės brandos ir poreikių. Sakau „bendruomenės“, nes juk viešųjų interesų stoja ginti ne visa visuomenė, o konkreti bendruomenė, kuri negali savintis visos visuomenės statuso.

Pradėjus gilintis į vienos kurios bendruomenės imamą ginti viešąjį interesą, dažnu atveju paaiškėja, kad tai yra tos bendruomenės privatūs interesai, kurių jokiu būdu negalima tapatinti su viešaisiais.

Teismai yra priėmę ne vieną sprendimą, kuriais bendruomenių bandymai ginti viešąjį interesą atmesti. Tai lemia trys pagrindinės priežastys.

Pirma, bendruomenės interesas negali būti aukščiau už kitų subjektų interesus - interesai turi būti derinami. Brandžios bendruomenės teikia racionalius ir įstatymais pagrįstus pasiūlymus, o reikalavimai apskritai uždrausti statybas dėl esą viešojo intereso apsaugoti esamą situaciją dažniausiai būna pasmerkti.

Esama situacija gali būti išsaugota tik tuomet, jei ji yra vertinga, dažniausiai - kultūros paveldo apsaugos aspektu. Neparengtos ar skubotai parengtos paveldo apskaitos dokumentacijos bei emocijomis grįsti sprendimai saugoti statinius, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, patiria fiasko.

Antra, bendruomenės dažnai nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą. Teismai, matydami ne itin pagrįstus bandymus stabdyti plėtrą, suformavo praktiką, kurią vėliau įtvirtino ir įstatymo leidėjas, kad viešąjį interesą gali ginti tik iš seno veikiančios organizacijos, o ne vienadienės asociacijos.

Trečia, interesai ginami pavėluotai, kartais tie interesai yra net ne viešasis interesas. Dažnai bendruomenės įsitraukia tuomet, kai jau derinami projektiniai pasiūlymai ir išduodami statybos leidimai, nors atitinkama urbanizacija numatoma dar bendrojo planavimo metu. Jei teritorijų planavimo proceso metu buvo suplanuota urbanizacija, bendruomenės bandymai ją stabdyti vėlesniuose plėtros etapuose nebus sėkmingi, juo labiau kad tokiais atvejais labai sunku atriboti viešuosius interesus nuo privačių.

Kad atriboti viešąjį ir privatųjį interesą apskritai yra labai sunku, yra pažymėjęs net Konstitucinis Teismas. Kaip atpažinti privačių interesų pristatymą viešaisiais? Kaip atskirti tokias manipuliacijas?

Lengviausias būdas identifikuoti atskirų interesų grupių bandymus savo privačius interesus pateikti kaip viešuosius - kai tokia interesų grupė save įvardija visuomenės atstovais. Supraskime, kad visuomenė esame mes visi, o ne keletas, keletas dešimčių ar keletas šimtų asmenų, prisistatančių visuomene. Jei konkrečioje diskusijoje egzistuoja nors vienas asmuo, kurio nuomonė kitokia nei daugumos, daugumos grupė negali pasisavinti visuomenės kategorijos ir save vadinti visuomene. Tokia asmenų grupė, nepaisant to, kuo save laiko, ir lieka tik suinteresuotų asmenų grupe.

Jei projektas vystomas laikantis nustatyto norminio reguliavimo, veikla yra teisėta. Taip, ji gali kam nors nepatikti ir neatitikti tam tikrų asmenų grupių interesų, tačiau teisė neturi suteikti joms perdėto pranašumo kitų grupių atžvilgiu.

Viešosiose diskusijose yra tekę matyti kritiką Bastionų namų Klaipėdoje konkursą laimėjusiai idėjai. Galime pažvelgti į šią situaciją atidžiau.

Teritorijai, kurioje bus statomi Bastionų namai, jau seniai parengtas detalusis planas - pagrindinis programinis dokumentas, nustatęs teritorijos urbanizavimo principus. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, architektūrinis konkursas teritorijai nėra privalomas. Šios teritorijos plėtotojas neprivalėjo skelbti architektūrinio konkurso, tačiau paskelbė ir jį įgyvendino, ir šio konkurso metu buvo atrinkta geriausia urbanistinė idėja. Dėl šios idėjos ir diskutuoja bendruomenės.

Tuo tarpu Architektūros įstatymas įvardija, kad architektai yra atestuoti specialistai, kuriems suteikta teisė formuoti urbanistinę aplinką. Kaip žmogus, aš draugų kompanijoje galiu diskutuoti, ar pastatas provokuoja, ar jis kontekstualus ir pan., tačiau „gražu“ ar „negražu“ yra ne tos kategorijos, kuriomis turėtų būti vertinamas kūrėjų darbas.

Projekto toliau laukia normiškai sureglamentuotos procedūros - projektinių pasiūlymų viešinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas ir statyba. Kaip rodo praktika, architektūrinė statinių išraiška dar gali kisti, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų pastabas, taip pat ji galėtų kisti ir atsižvelgiant į bendruomenės pasiūlymus, jei pasiūlymai būtų racionalūs.

Niekas nėra apsaugotas nuo atskirų interesų grupių bandymų stabdyti procesus, taip pat ir pasitelkiant viešojo intereso kategoriją. Svarbiausia, kad viešojo administravimo subjektai laikytųsi jiems įstatymu nustatytų pareigų, tuo tarpu bendruomenės ir plėtotojai ieškotų bendro sąlyčių taškų. Nuoširdžiai norint kokybiško pokyčio, geresnio būdo už argumentų kalbą dar nėra sugalvota. Svarbu - pagarba vieni kitiems.