„Iki“ nusprendė išsišokti – nei iš šio, nei iš to pakėlė duonos kainą

Nors duonos gamybos savikaina ženkliai atpigo, duonos gaminiai patenka tarp prekių, kurių kaina per metus Lietuvoje išaugo labiausiai – pigiausia duona brango beveik 80 proc.

Šiemet duonos kainos stabilizuojasi, tačiau kai kurių populiariausių produktų kaina staiga nei iš šio, nei iš to pašoka, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių.

Nei pardavėjai, nei gamintojai nesugeba paaiškinti, kodėl taiko eiliniam vartotojui nesuprantamą kainodarą.

Lietuvoje ir gamintojų nedaug, ir prekybininkų nedaug. Jeigu šalia dar ir Lenkijos neturėtume, iš viso mums būtų „ragai“.

Maisto kainų ekspertas perspėja, kad gamintojai Lietuvoje prisižais – kai lietuviai pripras prie pigesnių lenkiškų produktų, vietos gamyba trauksis, o pralaimės visi.

Nekontroliuoja kainų?

Kai kuriose „Iki“ parduotuvėse sumuštinių duona BEATOS VIRTUVĖ su sėklomis (400 g) parduodama už 2,49 euro.

Kituose prekybos tinkluose šios duonos pakuotė parduodama po 2,19 euro.

Populiari duona yra bendrovės „Vilniaus duona“ bei „virtuvės virtuozės“ ir verslininkės Beatos Nicholson bendradarbiavimo rezultatas.

„Duona papildyta moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis, aguonomis, auksiniais ir tamsiais linų sėmenimis, kurie idealiai dera ir suteikia išskirtinį skonį“, – rašoma produkto reklamoje.

Kodėl ši duona brangsta, kai jos gamybos sąnaudos mažėja, „Vilniau duona“ neatsako.

Produkto kainą staiga pakėlęs prekybos centras „Iki“ taip pat negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė.

Atrodo, šis prekybos tinklas nekontroliuoja prekių kainų, mat kiekviena parduotuvė jas taiko savo nuožiūra.

UAB „IKI Lietuva“ komunikacijos projektų vadovė Simona Rizgelė tikino, kad sumuštinių duona BEATOS VIRTUVĖ su sėklomis „Iki“ parduotuvėse šiuo metu kainuoja 2,19 Eur. „Pabrangimo nėra“, – tvirtino prekybos tinklo atstovė.

Tačiau praėjusią savaitę „Iki“ parduotuvėje Vilniuje, Ulonų g. 2, minėtos duonos 400 g pakuotė pardavinėta po 2,49 euro, nors anksčiau jos kaina buvo 2,19 euro.

Kodėl parduotuvė kainas nei iš šio, nei iš to pakėlė aukščiau už prekybos tinklo bendrą kartelę, S. Rizgelė paaiškinti nesugebėjo.

Pasak jos, „IKI Express“ parduotuvių formatas skiriasi nuo „IKI“ parduotuvių formato, o kainodara ir pasiūlymų dydžiai gali skirtis priklausomai nuo parduotuvės formatų.

Kainos prieš logiką

Vartotojai jau, atrodo, pavargo stebėtis – duonos kaina Lietuvoje toliau kyla, nors situacija rinkoje yra smarkiai pasikeitusi.

Iš tikrųjų duonos gaminiai šiuo metu turėtų pigti, nes pagrindinės šio produkto gamybos žaliavos atpigusios, be to, ženkliai sumažėjo transporto kaštai ir energetikos kainos, sudarančios didelę duonos gaminių gamybos sąnaudų dalį.

Nepaisant to, ekspertai toliau fiksuoja ženklų duonos kainų augimą Lietuvoje.

Duonos gamybos savikaina mažėja, o pigiausias batonas per metus pabrango beveik 80 proc. / Alfa.lt

Nepriklausomo racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, duona patenka tarp labiausiai (10 ir daugiau proc.) per metus pabrangusių prekių.

Antai pigiausias batonas šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, brango 74,5 proc. (nuo 0,79 euro iki 1,37 euro), pigiausia juoda duona – 54,1 proc. (nuo 1,22 euro iki 1,87 euro).

Palyginimui, minėtos BEATOS sumuštinių duonos su sėklomis kilogramas dabar prekybos centruose kainuoja 5,47 euro, o kai kuriose IKI parduotuvėse - 6,22 euro.

Labiau už duonos kilo tik pigiausios importinės arbatos kaina. Kilogramas juodos arbatos „Lipton Yellow Label tea“ per metus pabrango 184,6 proc. – nuo 17,8 euro iki 50,66 euro.

Nenori prarasti pajamų

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad duonos kainos augimą lemia tiek gamybininkų, tiek prekybininkų veiksmai.

Štai Lietuvos gamintojai ir prisižaidė.

„Jie nesiruošia nuleisti kainos.

Greičiausiai dėl to, kad siekia užsitikrinti aukštesnį pelningumą grynaisiais pinigais. Nemanau, kad duonos vienetų pardavimų skaičius yra kritęs. Kitas dalykas, kad duonos kainos sumažinimas apkarpys jų apyvartą.

Ta prasme, kad, nuleidus duonos kainą iki praeitų metų lygio trisdešimčia procentų, žmonės iš džiaugsmo duonos daugiau nepirks.

Atitinkamai kiek jie nuleis kainą, tiek praras pajamų. Tai jie ir vengia tai daryti“, – svarstė ekspertas.

Duonos brangimas ypač stebina, nes visos šio produkto gamybos sudedamosios dalys yra atpigusios.

Duonos brangimas ypač stebina, nes visos šio produkto gamybos sudedamosios dalys yra atpigusios.

„Viskas, kas įeina į kepimą, pigo: elektra pigo, transportas pigo, kviečiai pigo. Tik darbo jėga brango. Bet jeigu vertiname pagal sąnaudas, duonos kaina turėtų mažėti“, – įsitikinęs P. Čepkauskas.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis sakė, kad duonos kaina šiemet yra stabili – ji esą nei krito, nei augo.

„Norfoje“ nuo naujųjų metų duonos kainos yra stabilios. Norėtųsi, kad pigtų, bet ne nuo mūsų priklauso. Daugiausia – nuo tiekėjų.

Mūsų interesas derantis su gamintojais kainas sumažinti. Derybos vyksta, kiek galime, tiek padarome“, – sakė D. Ryliškis.

Kainodara atsirūgs

Maisto kainų ekspertas P. Čepkauskas mano, kad gerokai didesnę maisto kainų infliaciją Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, lemia per maža konkurencija.

„Lietuvoje ir gamintojų nedaug, ir prekybininkų nedaug. Jeigu šalia dar ir Lenkijos neturėtume, iš viso mums būtų „ragai“, – šypsojosi ekspertas.

P. Čepkauskas paaiškino, kad lenkų produktus, patenkančius į mūsų rinką, mes perkame ne dėl to, kad jie mums „baisiai skanūs“, o dėl to, kad „normalaus skonio ir kvapo, ir jie yra pigesni“.

„Pienininkai pastaruoju metu skundžiasi, kad pas juos dešimčia procentų kiekiai nukrito. Pienuko žmogus mažiau nesuvartoja. Ką tai reiškia? Kad tie 10 proc. nukeliavo pas lenkų gamintojus.

Žmogui dabar nebūtina važiuoti į Lenkiją, lenkiško pieno galima nusipirkti Lietuvoje.

Geriausios kainos pieno produktų kainos ant lentynos dabar 90 proc. yra lenkų gamintojų. Štai Lietuvos gamintojai ir prisižaidė“, – konstatavo P. Čepkauskas.

Žmogui dabar nebūtina važiuoti į Lenkiją, lenkiško pieno galima nusipirkti Lietuvoje.

Maisto kainų ekspertas pasakojo neseniai bendravęs su vietiniais dešrų gamintojais, kurių Lietuvoje yra gerokai daugiau negu pieno perdirbėjų, todėl jie jaučia didžiulę tarpusavio konkurenciją.

„Dešrų gamintojai labai gerą dalyką paminėjo. Jie sako: atkreipkite dėmesį, kad mes labai konkuruojame, nes mes žinome, kad jeigu vartotojas pripras prie lenkiškos dešros skonio, mums bus blogai“, – sakė ekspertas.

Jeigu lietuviai pripras prie lenkiško skonio produktų, mūsų gamintojai praras lietuvišką vartotoją.

Pieno sektoriuje, pasak P. Čepkausko, situacija kitokia – šalyje veikia keli dideli pieno perdirbėjai. „Nors jie „kieti“, jie prisižais.

Jeigu lietuviai pripras prie lenkiško skonio produktų, prie lenkų riebalingumo, mūsų gamintojai praras lietuvišką vartotoją. Vietos gamintojams tai labai stipriai atsilieps“, – perspėjo ekspertas.

Pasak jo, prekybos tinklai vis daugiau parduoda privačių prekės ženklų, kuriuos gamina ten, kur pigiau, o didžiausias gamintojas dabar yra Lenkija.

Yra efektyvesnių gamintojų ir Europoje.

Dabartinė kainų politika lems, kad vartotojai Lietuvoje vis dažniau rinksis ne vietinės gamybos, o šiuos produktus.

„Lietuvos gamintojai prisižais. O tai lems dar didesnį gyventojų pajamų kritimą. Nes jie užsidarinės, jie bankrutuos, žmonės neteks darbo ir pirks dar pigesnius importinius produktus“, – prognozavo P. Čepkauskas.