Gyventojams turi gerų žinių: išvydę kainas net galite nustebti - neišsipildė niūros prognozės dėl degalų

„Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 m. vasario iki 2023 m. vasario.

Būtent dėl itin spartaus kainų didėjimo per 2022 m. dabartinis metinės infliacijos rodiklis vis dar yra dviženklis.

Šių metų vasarį, lyginant su sausiu, kainos padidėjo tik 0,6 proc., o per pastaruosius keturis mėnesius vidutinės kainos pakilo vos 1,6 proc.

Apie kainų mažėjimą dažnai galima išgirsti reklamose, bet realybėje tai yra gana retas reiškinys.

Vis tik būtent dabar galime pildyti vis platesnį pingančių prekių sąrašą“, – situaciją įvertino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. N.Mačiulis.

Taigi prekės jau ima pigti ir vienos iš jų – degalai.

Vidutinė benzino litro kaina Lietuvoje pernai lapkričio pradžioje siekė apie 1,70 euro, o šių metų vasarį nukrito iki 1,50 euro. Dyzelino kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1,85 euro iki 1,55 euro.

„Neišsipildė kai kurios niūrios prognozės, kad ES nuo vasario pradžios nustojus pirkti dyzeliną iš Rusijos gali smarkiai pašokti jo kainos europiečiams“, – teigė N.Mačiulis.

Šiemet toliau sparčiai mažėja ir energijos kainos.

„Baltpool“ biržoje medienos skiedrų kainos nuo šių metų pradžios sumažėjo 30 proc.

Dėl šios priežasties, anot ekonomisto, daugelyje savivaldybių vasarį atpigo centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, pigesnė šiluma buvo ir besišildantiems savarankiškai.

„Pernai gruodžio mėnesį gamtinių dujų kaina biržoje dar viršijo 100 eurų už MWh, o dabar jau nukrito iki 50 eurų.

Gruodį elektros kaina biržoje siekė beveik 300 eurų už MWh, o šį mėnesį kainavo tik trečdalį to – šiek tiek daugiau nei 100 eurų.

Tiesa, ne visi vartotojai moka biržos kainą, tačiau čia svarbu ir tai, kad įmonės pirkdamos pigesnius energijos išteklius nebedidina produkcijos kainos, o kai kurių produktų kainas jau sumažino ir dar sumažins“, – aiškino N.Mačiulis.

„Praėjusiais metais akis badė ir vartotojus erzino ne tik energijos kainos, bet ir itin sparčiai brangę pieno produktai.

Tačiau ir šiame fronte matyti teigiamų pokyčių.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, žaliavinio pieno supirkimo kainos nuo lapkričio mėnesio pasiekto rekordo – 58 centų už litrą – sumažėjo penktadaliu ir dabar kainuoja maždaug tiek pat, kiek kainavo prieš metus“, – paminėjo jis.

Nerijus Mačiulis

Žaliavos ir energijos išteklių pigimas pradeda atsispindėti ir pienų produktų kainose.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per pastarąjį mėnesį kefyras ir sviestas atpigo maždaug 3 proc., varškė – 5 proc., o kietieji brandinti sūriai – 12 proc.

Anot N.Mačiulio, pingančių žaliavų, transporto ir energijos išteklių pasekmes šiemet pajus daugelis vartotojų: „Labai tikėtina, kad dar ne vieną mėnesį šiemet matysime bent kai kurių prekių kainų mažėjimą, o daugelis jų bent jau nebebrangs.

Tačiau mažiau džiugios prognozės tikėtinos dėl paslaugų kainų – kol kas jų augimas nesulėtėjo ir, tikėtina, išliks panašus, kaip ir pernai.

Pagrindinė to priežastis – vis dar sparčiai augantys atlyginimai, kurie sudaro didžiąją dalį paslaugų sektoriaus sąnaudų.

Nuo šių metų pradžios 15 proc. padidėjo minimalus atlyginimas, ir šis pokytis vers daugelį įmonių panašiais tempais didinti ir daugelio mažiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančiųjų algas.“

Tad, anot N.Mačiulio, didžiausia praėjusių metų ekonominė problema – infliacija ir gyventojų perkamosios galios sumažėjimas – lieka praeityje.

Šiemet stebime tebesitęsiantį spartų atlyginimų augimą, išsikvepiančią infliaciją ir netgi daugelio prekių kainų mažėjimą.

Infliacijos pikas – jau praeityje

Išankstinius metinės infliacijos rodiklius įvertino ir Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė:

Laura Mociūnaitė

„Metinės infliacijos sumažėjimui įtakos turėjo tiek vasario mėn., palyginti su sausio mėn., atpigusios kai kurios prekės, pavyzdžiui, šilumos energija ir pieno produktai, tiek aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus.

Pastarasis veiksnys turėjo įtakos įvairių prekių ir paslaugų kainų metinio augimo sumažėjimui, pavyzdžiui, vasario mėn. restoranų ir kavinių paslaugų kainų augimas sumažėjo iki 15,9 proc. (sausio mėn. sudarė 16,6 proc.).

Įvairių sąnaudų nulemtas spaudimas infliacijai toliau slopsta.

Pavyzdžiui, sausio mėn. iki 444 Eur/t sumažėjo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos (spalio mėn. piko metu sudarė 553 Eur/t) ir iš esmės pasiekė prieš metus buvusį lygį – 441 Eur/t.

Apdirbamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, kainų lygis vidaus rinkoje pastaraisiais mėnesiais reikšmingai nepakito, tačiau metinis augimas toliau mažėja (sausio mėn. sudarė 20,2 proc., gruodžio mėn. – 22,9 proc.).

Mažesniu metiniu tempu kyla ir importuotų ilgalaikio bei trumpalaikio vartojimo prekių kainos, rinkose atpigo įvairūs energijos ištekliai.

Atsižvelgiant į tai, kad įvairių sąnaudų nulemtas spaudimas infliacijai slopsta, numatoma, jog metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtina ir mėnesinė defliacija.“

Taigi, anot jos, infliacijos pikas jau praeityje, tačiau grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto – prekių, vis dar yra aukšto lygio ir nemažėja taip sparčiai, kaip bendroji infliacija.