G. Landsbergis apie Vyriausybę sukrėtusios krizės pamokas: iššūkis yra pristatyti ir valdyti lūkesčius

(1)

Poste po premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo likęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nesuvaldyti lūkesčiai buvo viena iš priežasčių, kodėl Vyriausybę sudrebino skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito.

„Pagrindinis iššūkis yra pristatyti ir valdyti lūkesčius, kad būtų aišku, ką galima valstybėje pasiekti efektyviai, ir tai, kokie dalykai yra įgyvendinami lengvai (...). Man atrodo, kad didžiausia problema visoje šioje situacijoje buvo būtent susijusi su lūkesčiais, kad kai kurie sprendimai yra įgyvendinami labai paprastai arba tiesiog be ypatingų pastangų“, – Eltai antradienio vakarą sakė G. Landsbergis.

„Man atrodo, kad ne iki galo buvo paaiškintas problemos kompleksiškumas. Aš (atsakomybę – ELTA) prisiimu ir pats. Aš dėjau nemažai pastangų paaiškinti, bet, matyt, nepakankamai“, – teigė ministras, dėkodamas premjerei už deklaruotą pasitikėjimą.  

„Dėkoju premjerei už pasitikėjimą, suprantu užduotis, kurios dabar laukia manęs ir kito ministro... Eisime dirbti“, – teigė G. Landsbergis.

Paklaustas, ar laukė būtent tokio sprendimo, G. Landsbergis tvirtino tikėjęs, jog I. Šimonytė priims išmintingą sprendimą.

„Tiesą sakant, nuoširdžiai tikėjau, kad premjerė priims išmintingą sprendimą. Esu ne kartą sakęs, kad esu pasiruošęs sulaukti bet kokio atsakymo ir jo nekvestionuoti. Tad šiandien tai ir darau“, – apibendrino konservatorių lyderis.

Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis.

Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

„Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.

Dar pirmadienį I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.

Tuo tarpu oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.

Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės

Kiek anksčiau antradienio vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.

Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.

Valdančiosios daugumos lyderiai nepritarė ministrų atstatydinimui

Premjerei I. Šimonytei LRT televizijai pareiškus, kad ieškant išeičių iš susidariusios krizės svarstomas ir Vyriausybės paleidimas, Seimo valdančiosios daugumos lyderiai teigė nematantys poreikio tokiam žingsniui. Jų teigimu, nėra pagrindo atsistatydinti ir krizės epicentre atsidūrusiems susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams.

„Manau, kad šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų, o atsistatydinimai dabar niekaip jų neišspręstų“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, politinę krizę, kilusią dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito, reikėtų spręsti ne žvalgantis kaltų, o ieškant realių sprendimų.

„Dabar mes valstybėje kelinta diena kalbame apie asmenybes, bet iš tikrųjų reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė A. Armonaitė.

Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas

Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą penktadienį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.

Tačiau premjerei pirmadieni pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.

„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder