Europiečiai jau gąsdinami darbu net iki 72 metų amžiaus

O Lietuvoje vyrai vidutiniškai sveikai pragyvena iki 56 metų, moterys - iki 59 metų.

Vėliau statistinį lietuvį apninka įvairios chroniškos ligos, mažinančios jo darbingumą, tačiau vis vien jau 2027-aisiais teks dirbti iki 65 metų.

Tiek vyrams, tiek moterims. Tad statistinis lietuvis vyras, prieš numirdamas dar pasidžiaugs pensija 6,4 metų, o statistinė lietuvė - 16,2 metų.

Nes mūsų tikėtina gyvenimo trukmė - atitinkamai 71,4 ir 81,2 metai. Tad ar realu lietuviams dirbti iki 72 metų?

„Visiškai nerealu"

Lietuvos transporto ir pramonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Iraida Juzko sakė, kad iki 72 metų vairuoti sunkųjį transportą yra nerealu:

„Galvojama, kaip atimti ar apriboti vairavimo teises, kai žmogui 80 metų ir daugiau, bet ir jaunesni vyrai bei moterys turi įvairiausių ligų - ir diabetu serga, ir aukštą kraujospūdį turi.

Transporto srityje išeiti į pensiją, kai tau 60 metų, būtų idealu. Gerai išeiti ir 65 metų, nes yra žmonių, kurie dar gali ir nori dirbti.

Ypač „ofisinį" darbą.

O kas dėl vairuotojų - tai tikrai yra labai sunkus fizinis darbas, ypač tolimųjų reisų vairuotojų.

Kai vairuotojų trūksta, dirba ir vyresni, bet dirbti tokį fiziškai sunkų darbą iki 70-72 metų yra visiškai nerealu".

Europa sensta sparčiausiai

„Sodros" duomenimis, šiemet Lietuvoje dirbo 12 proc. pensininkų (40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų). Dirbančių pensininkų amžiaus vidurkis - 68 metai, tačiau 2,5 tūkst. žmonių dirbo sulaukę ir 72 metų. Tarp visų dirbančių pensininkų nekvalifikuoti darbininkai sudarė 24 proc., specialistai - 27 proc., o vadovaujamą darbą dirbo 14 proc. dirbančių pensininkų.

Tačiau nepaisant to, jog ES šalyse darbo rinkoje pluša ir fiziškai stipresni pensininkai, Europos žemynas sensta vien dėl per mažo gimstamumo. „Rand Europe" duomenimis, 2030 m. europiečiai bus patys seniausi, nes vidutinis šio žemyno gyventojų amžius bus 45 metai.

Antroje vietoje pagal senumą atsidurs Šiaurės Amerika (40 metų), trečioje - Azija ir Okeanija (35 metai), ketvirtoje - Lotynų Amerika ir Karibų regionas (34 metai), o jauniausia išliks Afrika. Čia vidutinis gyventojų amžius tesieks 21 metus.

O EK prognozuoja, jog 2080 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės trečdaliu, Slovakijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje - 30 proc.

Tiesa, dar nė viena pasaulio valstybė nėra pensijai numačiusios 72 metų kartelės. Ilgiausiai dirbančioje Libijoje į pensiją žmonės išleidžiami sulaukę 70-ies, o trumpiausiai žmonės darbuojasi Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Šios šalies piliečiai į pensiją išleidžiami nuo 49 metų.

Ekonomikai naudinga, žmogui - pavojinga

Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas abejojo, ar lietuviai galėtų dirbti iki 72 metų:

„Išėjimo į pensiją laiką lemia ekonominiai dalykai. Visoje Europoje žmonės labai ženkliai sensta, o ir iš Kinijos girdime, kad ir ten visuomenė sensta, ateityje gali pritrūkti jaunų žmonių.

Iš ekonominės pusės, aišku, būtų gerai, kad žmogus dirbtų tol, kol yra gyvas (juokiasi - aut. past.). Tada atkristų būtinybė mokėti pensijas

Tačiau lietuvių sveiko gyvenimo trukmė yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

Nesame skandinavai, kurių vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 73 metai.

Aišku, ekonomikai toks vėlyvas išėjimas į pensiją būtų didžiulis pliusas, o kai kurių profesijų žmonėms kiltų didžiulės problemos ir jie net keltų pavojų kitiems žmonėms.

Pavyzdžiui, keleivinį autobusą vairuojantį senyvą žmogų gali netikėtai ištikti sveikatos problemos. Gali įvykti avarija, nukentėti žmonės.

Statybose tiek ilgai dirbti irgi pavojinga ar net fiziškai nepakeliama. Insultai, infarktai gali ištikti, be to, vyresniame amžiuje judesių koordinacija gali sutrikti, reakcija tampa lėtesnė.

Gal reikėtų diferencijuoti, kam neleisti dirbti iki 72 metų, reguliariai tikrinti sveikatą, reikalauti sveikatos pažymos?

Bet žinote, kaip gyvenime būna: šiandien - viskas tvarkoje, tyrimai nieko blogo nerodo, o po dviejų dienų - infarktas ar insultas.

Aišku, prie stalo sėdėti, rašyti, kompiuteriu dirbti žmogus gali, kol jo galva veikia, kol neprasidėjo marazmas, o transporto sferoje, statybose turi būti trumpesnis pensinis amžius.

Galų gale, žmogui dar reikia kažkiek likusiu gyvenimu pasidžiaugti. Kai nuvažiuoji į užsienį, matai poilsiaujančius, turistaujančius pensininkus.

Jie dar turi ilgą laiko tarpą ir pakankamai finansinių išteklių pasidžiaugti gyvenimu."

Komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas GRUŽEVSKIS:

Klausiate, ar sunku įsidarbinti vyresnio amžiaus žmogui?

Turimas solidesnis amžius nėra apribojimas įsidarbinti. Tai tik atsikalbinėjimas iš darbdavio ar įsidarbinti bandančiojo pusės.

Problema yra žmogaus kompetencija, žinios - jos sukuria didesnes galimybes įsidarbinti. Jei žmogus išmano informacines technologijas, naudoja savo darbui tam tikras kompiuterines programas, tai realu, kad tokio žmogaus vertė darbo rinkoje auga.

Problema yra, kai žmogus turi žemą kvalifikaciją, nenori keisti darbo vietos. Jei amžiaus vidurkis 55+, tai tarp jų yra daugiausia bedarbių. Priežasčių gali būti visokių.

Pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų negali dirbti fizinio darbo statybose, prekybos centruose, net ir tuo atveju, jei silpna sveikata nėra įrodyta dokumentais.

Kita priežastis, kodėl vyresniems žmonėms sunkiau įsidarbinti, kaip anksčiau minėjau, yra kvalifikacijos trūkumas.

O trečioji priežastis - tam tikri žmonių įsipareigojimai - tėvų, anūkų priežiūra, kas trukdo dirbti dviem ar trimis pamainomis.

Realu, kad tokiam darbuotojui įsidarbinti sunkiau, nors šiuo metu darbo rinkoje yra didžiulis darbuotojų poreikis.

Ką galėčiau pasakyti dėl ateities? Dėl ateities tikrai galėjo daugiau padaryti ši ir buvusios mūsų Vyriausybės. Jos absoliučiai neskyrė jokio dėmesio, kad darbo rinkoje išliktų vyresnio amžiaus asmenys.

O kalbėti, kad ateityje teks vėlinti pensinį amžių yra žemiausio lygio politika.

Žmonės to dabar neturėtų girdėti.

Nors ateityje Europoje pensinis amžius neišvengiamai bus vėlinamas, bet Vyriausybė turėtų kalbėti apie darbo rinkos privalumus, kad žmonės norėtų ir galėtų darbo rinkoje likti.

Kad didėtų ir darbuotojų, ir darbdavių suinteresuotumas, kad darbo rinka būtų gyvesnė, o darbdaviai būtų suinteresuoti išlaikyti vyresniems žmonėms darbo vietas.

Apie tai reikėjo pradėti galvoti prieš 10 metų, o prieš 7-8 metus įgyvendinti.

Kaip Lietuvoje galima paskatinti darbdavius, kad įdarbintų vyresnius žmones? T

aikyti mokestines lengvatas, gal mokėti už vyresnius darbuotojus mažesnes įmokas, leisti vyresniems dirbti pagal laisvą darbo grafiką, gal trumpesnę darbo dieną.

Reikia, kad vyresnis žmogus žiūrėtų į darbą ne kaip į sunkiai pakeliamą prievolę, bet kaip į pasitenkinimo šaltinį.

Kad jaustų malonumą dirbti savo kolektyve ir jausti jo pagarbą. Vyresnis amžius neturi tapti įsidarbinimo problema, jei tik pats žmogus nori ir gali dirbti.

Pensinis amžius Lietuvoje

2023-aisiais metais vyrų pensinis amžius - 64,5 metai, moterų - 64 metai. Būtinasis darbo stažas visai bendrajai pensijos daliai gauti siekia jau 33 metus.

Stasio Žumbio nuotr.

(4/5) Europiečiai jau gąsdinami darbu net iki 72 metų. EPA-Eltos nuotr.

respublika.lt