Ekologės patarimai prieš mokslo metus: „Parduotuvės rugsėjį neužsidaro“

Dar rugpjūtį prasideda tikras mokyklinių prekių bumas, o pirkėjai viliojami gražiomis, tačiau ne visuomet kokybiškomis ir reikalingomis prekėmis, kurios ilgainiui tampa našta gamtai.

Aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovės, ekologės Vaidos Griškevičienės teigimu, suprantama, kad prieš rugsėjį kylas noras atsinaujinti, tačiau nemažos dalies pirkinių mokyklai galima atsisakyti ar pasigaminti patiems. Anot jos, tai ir taupus, ir gamtai kur kas draugiškesnis sprendimas.

Apsipirkinėti svarbu sąmoningai visus metus

V. Griškevičienės nuomone, pasiruošimas rugsėjui moksleivių tėvams dažnai reiškia išties nemažas išlaidas, kurias galima sumažinti atsakingai suplanavus priešmokyklinį apsipirkimą: sudarius konkretų sąrašą, su vaikais aptarus nebūtinas mokyklines prekes bei įvertinus, kokias jau turimas priemones dar galima panaudoti.

„Viena pagrindinių taisyklių, kurios derėtų nepamiršti yra ta, kad rugsėjį parduotuvės neužsidaro. Papildyti pirkinių krepšelį galima ir vaikui pradėjus eiti į mokyklą bei išsiaiškinus su mokytoja, kas išties yra reikalinga jo mokymosi procesui“, – tvirtina ekologė V. Griškevičienė.  

Daiktų kokybė – svarbu

Suprantamas ir tėvelių noras vaikus apipirkti mokyklai dar vasarą, tačiau kaip teigia ekologė,  skubant, rizikuojama pripirkti nereikalingų kanceliarinių prekių, kas lemia ir išbrangusį pirkinių krepšelį.

„Pirmiausia, siūlau apsipirkinėjimui mokyklai paskirti vieną dieną ir į parduotuvę keliauti su aiškiu sąrašu. Taip padidėja tikimybė išvengti impulsyvių pirkinių, kurie nėra reikalingi, tačiau prisideda prie aplinkos taršos. Antra, svarbu įvertinti perkamų daiktų kokybę. Pavyzdžiui, gera kuprinė ar penalas gali tarnauti ne vienus metus. Jei jie pabosta, galima atnaujinti įvairiais akcentais, o ne pirkti naują. Šiais laikais mokyklai reikalingų priemonių galima rasti net ir iš perdirbtų medžiagų, jos yra tiek pat kokybiškos kaip iš naujų žaliavų“, – pataria V. Griškevičienė.

Anot jos, kai kurias mokslo metams reikalingas priemones galima ir pasigaminti ar išmainyti. „Pavyzdžiui, drauge su vaikais galite susikurti pramogą namuose ir atnaujinti senus ar pasigaminti naujus daiktus, pavyzdžiui pasigaminti pieštukinę iš namuose nenaudojamų daiktų ar pakuočių. Toks sprendimas bus tikrai tvaresnis, nei pirkti naują, o laikas gaminant – ir smagus, ir praturtinantis. Taip pat verta pasidomėti įvairiomis mainų ar atidavimo platformomis, kuriose galima rasti kokybiškų mokyklinių prekių bei drabužių mokyklai“, – tikina ekologė.

Tvarumas – ugdymo dalis

Kaip teigia V. Griškevičienė, tėvai namuose atlieka didžiulį darbą, ugdydami vaikų ir jaunimo ekologinį sąmoningumą, tačiau ne mažiau reikšmingą indėlį čia vaidina ir mokytojai.

„Nesvarbu, kokios srities mokytojai bebūtų, kiekvienas gali prisidėti ugdant moksleivių ekologinį sąmoningumą. Žinias ir pavyzdžius galima integruoti į didžiąją dalį pamokų, įtraukti moksleivius į įvairias ekologines iniciatyvas, o dar geriau, kai aplinkiniai demonstruoja asmeninį pavyzdį“, – pažymi ekologė.

„Mokyklos aplinka taip pat gali skatinti elgtis draugiškai gamtai, jei tam bus sudarytos tinkamos sąlygos. Kiekviena ugdymo įstaiga gali imtis tvarumo iniciatyvų ir, pirmiausia, nemokamai užsisakyti „Žaliojo taško“ rūšiavimo dėžes, atsisakyti bet kokių vienkartinių indų. Darželinukai, moksleiviai yra mūsų planetos ateitis, todėl svarbu, jog jie atsakingai suvoktų, kokį pėdsaką gamtai palieka jų elgesys“, – tvirtina ekologė V. Griškevičienė.

Pakuočių atliekų tinkamu sutvarkymu besirūpinančios organizacijos „Žaliasis taškas“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Asta Burbaitė antrina ekologei, kad visuomenės švietimas tvarumo klausimais yra be galo svarbus ir jis turi vykti nuo mažų dienų.

„Suprantame, kad įpročiai lengviausiai formuojasi jauniems žmonėms, todėl mokykla – ta vieta, kur itin svarbus suaugusiųjų, mokytojų indėlis skleidžiant aplinkosaugines idėjas. Mes prie to prisidedame nemokamai dalindami ugdymo įstaigoms rūšiavimo dėžes, tačiau tikimės ir mokyklų administracijų įsitraukimo užtikrinant, kad klasėse išrūšiuotos atliekos pasiektų tinkamus rūšiavimo konteinerius

Nemokamos edukacinės priemonės

Ekologė V. Griškevičienė dalinasi, jog tvarumo edukacijos neprivalo būti rimtos ir gąsdinančios. Moksleivių sąmoningumą padeda ugdyti ir smagios veiklos, o jų idėjų nemokamai ir nesunkiai galima rasti internete.

„Pavyzdžiui, nemokamas kūrybos kalendorius tinka nuo pat mažens ir yra itin puiki pagalba pradinių klasių mokytojams. Jame galima rasti idėjų, kaip pakartotinai panaudojant jau turimas namuose pakuotes pasigaminti segtuvą – „Pasiekimų katinėlį“, kuriame galima kaupti prisiminimus, pieštukinę „Lamą“ ar tvarias dekoracijas įvairioms šventėms bei minėjimams“, – siūlo ekologė.

Iniciatyvos imasi patys

V. Griškevičienė pastebi, jog vyresnių klasių moksleiviai vis dažniau patys pradeda domėtis tvarumo temomis, imasi iniciatyvos ir netgi paskatina įsitraukti mokytojus.

„Kad moksleiviams išties rūpi aplinkosaugos temos, tai puikiai parodo kasmet moksleivių konkurse „Žalioji odisėja“ demonstruojamos žinios bei įgyvendinami jų projektai. Jaunimas sugeba pasiūlyti nesunkiai įgyvendinamų, tačiau didžiulį pokytį kuriančių iniciatyvų. Pavyzdžiui, ragina rinktis sveikesnį maistą, siūlo sprendimus, kaip sumažinti vandens sunaudojimą, spręsti pakuočių rūšiavimo problemą mokykloje, triukšmo taršos lygį ar netgi pristato būdus įrengti saulės kolektorių“, – dalinasi ekologė.

Ji priduria, jog pasiruošimui „Žaliajai odisėjai“ moksleiviai visuomet naudojasi informacija iš nemokamo leidinio „Žalioji knyga“. Jame nagrinėjamos aktualios aplinkosauginės temos, pristatomi gerieji įmonių, organizacijų pavyzdžiai. V. Griškevičienės įsitikinimu, „Žalioji knyga“ gali padėti ir biologijos ar kitų sričių mokytojams, kurie pamokų turinį nori suaktualinti ir panagrinėti su moksleiviais šiandienos ekologines problemas.

„Tvarumas yra itin svarbi ugdymo tiek namuose, tiek darželyje ar mokykloje dalis. Vaikams ir moksleiviams nepakanka klausytis pamokymų, – jiems svarbu matyti ir asmeninį tėvų, mokytojų, bendraamžių pavyzdį, bei, žinoma, turėti galimybes elgtis ekologiškai atsakingai. Pavyzdžiui, jei mokykloje nebus rūšiavimui skirtų konteinerių, net ir norintys tai daryti, tikėtina, rinksis išmesti pakuotę, kurią galima perdirbti, į bendrą srautą. Mokymo įstaigos taip pat turi būti pasiruošusios“, – apibendrina ekologė ir priduria, kad artėjant mokslo metams ji linki tėveliams kartu su vaikais kurti ne pirkimo, o laiko leidimo drauge tradicijas.