Žurnalistų kalbinami gydytojai ir slaugytojai teigė baimės nejaučiantys.
„Nevadinčiau to baime, tai yra rimtis ir susitelkimas. Mes žinome, kur vykstame, tai nėra kurortas ar spa, vystame į kariaujančią šalį“, – teigė anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė iš Kauno klinikų.
Jos kolegė iš Santaros klinikų, slaugytoja Jurga Žukauskaitė tvirtino esanti rami, „nes kitaip negalima“.
„Man pasirodė, kad tą reikia daryti, tą ir darau. Taip reikia, pirmyn“, – teigė medikė ir pridūrė, kad sprendimą vykti į Ukrainą priėmė ilgai negalvojusi.
„Emocijos lieka šone, aš galiu dirbti daug, intensyviai“, – sakė ji.
Šeimai nesakė iki paskutinės minutės
Dvi medikų komandos po 12 žmonių į Kyjivą ir jo apskritį išvyksta penktadienį. Iki balandžio pabaigos jie talkins vietos medikams, daugiau nei pusantro mėnesio dirbantiems karo sąlygomis.
Vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karinius veiksmus.
„Gydytojai ir slaugytojai Ukrainoje yra pavargę, trūksta jiems jėgos, jie miega ligoninėse, tai, tikiuosi, kad galėsime padėti“, – sakė Šeškinės poliklinikos slaugytojas Vytautas Plučas.
„Įsivaizduojame, kad ne tokia realybė bus kaip Vilniuje, bet viskam esame pasirengę“, – pridūrė jis.
Medikas apie savo sprendimą artimiesiems pasakė tik gavęs patvirtinimą, jog tikrai vyks į Ukrainą.
„Aš užsiregistravau ir nieko nesakiau, tai yra mano sprendimas. Dabar pasakiau, tai labai teigiamai reagavo“, – teigė Šeškinės poliklinikos slaugytojas.
Tuo metu Kauno klinikų gydytojas urologas Martynas Stanionis tvirtino, kad jo artimieji „nebuvo sužavėti“.
„Bet tai yra normali reakcija ir normalus neigimas, nenoras išleisti“, – aiškino jis.
„Karas smogė į paširdžius“
Prieš vykdami į Ukrainą medikai dalyvavo mokymuose, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
„Tie mokymai buvo labai naudingi, buvo su realiais aktualiais patarimais, ką pasiimti, ko neimti, ko gali prireikti, kaip elgtis. Simuliacijų, praktinės veiklos nebuvo“, – sakė V. Traškaitė-Juškevičienė.
„Bet reikia atsiminti, kad mes nesame karo medikai, mes nevažiuojame į mūšio lauką ar karo ligoninę. Mes važiuojame į paprastą ligoninę, tokią pačią, kokią turime Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje“, – pridūrė ji.
Medikė teigė, kad dirbant Lietuvoje „sunku daryti kažką, kas galbūt nėra pakankama“.
„Norisi daryti tai, ką mokame geriausiai ir turės didžiausią efektą Ukrainos žmonėms. (...) Kaip kolega šiandien sakė: tas karas smogė mums visiems į paširdžius“, – kalbėjo medikė.
„Šventas darbas“
Kitų medikų vykimas į Ukrainą, pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, priklausys nuo šių dviejų misijų rezultato.
„Čia tokia kaip starto misija, kuri vėliau parodys, kiek tos tikrosios pagalbos reikės“, – anksčiau trečiadienį sakė jis.
Anot ministro, kitos medikų grupės gali būti siunčiamos ne tik į Kyjivo, bet ir į kitas Ukrainos apskritis.
„Vėliau planuojama, kad tai gali būti ir Odesos apskritis“, – sakė A. Dulkys.
Šiems specialistams bus mokami atlyginimai, priedai, dienpinigiai, suteikiama nakvynė. Su savimi jie vešis ir medicinos priemonių bei įrangos.
Šią savaitę iš vizito Kyjive grįžusi premjerė I. Šimonytė sakė, kad gydytojų ir slaugytojų pasiryžimas vykti į Ukrainą jai atrodo dar svarbesnis nei anksčiau.
„Tai yra šventas darbas“, – išlydėdama medikus teigė ministrė pirmininkė.